Return to the talk Return to talk

Transcript

Select language

Translated by Edvinas Adomėnas
Reviewed by Andrius Družinis

0:11 Debesys. Ar kada pastebėjote, kaip dažnai žmonės jais skundžiasi? Jie įgyjo blogą reputaciją. Gerai pagalvojus, anglų kalboje išsivystė nemažai neigiamų asociacijų, siejamų su debesimis. Kai žmonės yra nuliūdę ar susikrimtę, jiems "užplaukė debesis." O kai nujaučiame artėjančius sunkumus, sakome, jog artinasi audros debesys. Vieną dieną pastebėjau straipsnį. Jis buvo apie kylančias problemas debesų kompiuterijoje. Antraštė skelbė - "Debesis dengiantis debesį."

0:46 Atrodo, kad jie visų naudojami pesimistinėse metaforose. Tačiau aš manau, kad jie nuostabūs, argi ne? Deja, jų grožis lieka nepastebėtas dėl to, kad jie yra visur, jie toks, nežinau, įprastas reiškinys, kad žmonės jų paprasčiausiai nebepastebi. Ne tik jų grožio - žmonės net nebepastebi pačių debesų, nebent jie užstoja Saulę. Taigi žmonėms debesys yra kaip kažkas, kas nuolatos maišosi kelyje. Jie juos mato kaip erzinančias kliūtis, tada staigiai nuskuba ir praskaidrina mintis.

1:20 (Juokas)

1:22 Bet dauguma žmonių paklausti pripažins slepiantys keistą simpatiją debesims. Tai tarytum nostalgiška meilė, priverčianti juos prisiminti jaunystę. Kas iš čia esančiųjų negalėtų prisiminti, kaip ieškodavo ir atrasdavo figūras debesyse kai būdavo vaikais? Na žinot, kai būdavote tikri fantazavimo meistrai?

1:49 Aristofanas, senovės graikų dramaturgas, yra apibūdinęs debesis kaip deives, globojančias dykaduonius prieš du su puse tūkstančio metų, ir akivaizdu, ką jis turėjo omenyje. Tačiau šiais laikais, mes - suaugusieji labai nenoriai leidžiame sau pasimėgauti vaizduotės atpalaidavimu ir leidimu mintims tiesiog plaukti pasroviui. Man dėl to apmaudu. Mano manymu, turėtume tuo užsiimti dažniau. Manau, kad mums reikėtų būti šiek tiek labiau linkusiais pažvelgti į nuostabų reginį, kur saulės spinduliai veržiasi pro debesis ir ištarti, "Palauk, palauk... Čia juk dvi katės šokančios salsą!"

2:29 (Juokas) (Plojimai)

2:31 Arba pastebėti, kad tas didelis putlus debesis virš prekybos centro primena Sniego žmogų, bandantį apiplėšti banką.

2:42 (Juokas)

2:45 Jie, tarytum gamtos rašalo dėmės, žinot, kaip tos, kurias naudojo psichoterapeutai 6-tajame dešimtmetyje. Manau, kad analizuojant, kokius pavidalus matote debesyse, nereikės išleisti didelių sumų psichoanalizei. Tarkime, jūs įsimylėjote. Pažvelgiat aukštyn ir ką matote? Taip? Arba kaip tik - Jus neseniai paliko partneris ir visur, kur pažvelgsi, besibučiuojančios porelės.

3:12 (Juokas)

3:14 O gal jums egzistencinė krizė. Na žinot, dažnai mąstote apie savo mirtingumą. Ir štai, horizonte, stovi Giltinė.

3:23 (Juokas)

3:26 O gal jūs pastebite besideginančią pusnuogę moterį.

3:30 (Juokas)

3:31 Ką tai galėtų reikšti? Ką tai reikštų? Žalio supratimo neturiu...

3:40 Tačiau vieną dalyką aš žinau: Aštri kritika, kurios sulaukia debesys, nėra sąžininga. Manau, kad turėtumėm juos užstoti, ir būtent dėl to, prieš kelius metus, įkuriau Debesų pripažinimo bendriją. Šiuo metu turime dešimtis tūkstančių narių iš beveik 100 šalių visame pasaulyje. Ir visos šios fotografijos, kurias jums rodau, buvo atsiųstos bendrijos narių. Šios bendrijos tikslas yra priminti žmonėms, kad debesys nėra kažkas, kas verstų dejuoti. Atvirkščiai. Jie kaip tik yra įvairiausias, labiausiai jausmus žadinantis ir poetiškiausias gamtos aspektas. Aš manau, jog gyvenant lyg skraidant padebesiais, kartais padeda tvirtai pajausti žemę po kojomis. Ir norėčiau tai pagrįsti, parodydamas jums kelis iš mano mėgiamiausių debesų tipų.

4:28 Pradėkime šiuo. Tai plunksninis "cirrus" debesis, lotyniškai reiškiantis "plaukų sruoga". Jis sudarytas vien tik iš ledo kristalų bekrentančių iš aukštesniųjų troposferos sluoksnių. Šiems kristalams bekrentant, jie pereina pro skirtingus vėjo sluoksnius tai pagreitėdami, tai sulėtėdami, kas ir suteikia šiems debesims teptuko potėpių išvaizdą, kuri yra vadinama kritimo tarpsluoksniais. Ir šie vėjai ten aukštai gali būti labai atšiaurūs. Jų greitis gali siekti 300 (km/h) ar net beveik 500 (km/h). Taigi, jie staigiai krenta žemyn, bet iš ten, kur mes juos stebime, atrodo, lyg jie judėtų grakščiai ir iš lėto, kaip ir kiti debesys. Taip kad, įsijausti į debesis, reiškia sulėtinti greitį, nurimti. Tai tarytum truputis kasdienės meditacijos.

5:10 Ši rūšis yra dažnai sutinkama. O kaip dėl retesnių, pavyzdžiui lęšiškųjų "lenticularis", kaip kad šis debesis, primenantis NSO? Šio tipo debesys formuojasi kalnuotose vietovėse. Kai vėjas, kyla viršun, kad aplenktų kalną, jis gali pasukti bangos formos keliu per kalno viršūnę, pro šiuos debesis sklandančius aplink kalno keterą, nematomomis oro bangomis paversdami juos į skraidančias lėkštes primenančias formas. O kai kurios ankstyvos, nespalvotos NSO nuotraukos būtent ir buvo lęšiškieji debesys. Tai tiesa.

5:39 Truputį retesnės yra tarpsluoksnių skylės. Taip būna, kai sluoksnis yra sudarytas iš labai šaltų vandens lašelių, ir vienoje vietoje jie pradeda šalti, ir tai sukelia grandininę reakciją, kuri plinta išorėn. O ledo kristalai, kaskadomis krisdami žemyn, sukūria medūzos ūselių išvaizdą.

5:58 Dar retesnis yra Kelvino - Helmholtso debesis Pavadinimas ne iš patraukliausių. Reikėtų keisti. Jis atrodo lyg eilė lūžtančių bangų, ir susidaro dėka vėjo poslinkių - kai vėjo greitis virš debesies ir po juo smarkiai skiriasi. Tada viduryje, tarpais gauname šį oro bangavimą. Ir jei skirtumas tarp greičių yra toks, kokio reikia, bangavimų viršūnės užsiriečia į šiuos nuostabius, bangas primenančius sūkurius.

6:27 Gerai. Šių tipų debesys yra retesni nei plunksniniai, bet jie nėra jau tokie reti. Jei tik pakelsite akis į dangų ir skirsite jam dėmesio, anksčiau ar vėliau juos pastebėsite, gal ne tokius dramatiškus kaip šie, bet pastebėsite. Ir rasite juos tose vietovėse, kur gyvenate. Debesys yra pati egalitariškiausia gamtos paroda, nes mes visi turime labai puikų, nuostabų dangaus skliauto vaizdą. Ir šie debesų tipai, šie retesni debesys, mums primena, kad egzotika slypi kasdienybėje. Nieko nėra sotesnio ar labiau stimuliuojančio aktyviam, ieškančiam protui, kaip būti nustebintam, būti priblokštam. Būtent dėl to mes ir susirinkom į TED, argi ne? Tačiau nebūtina išskubėti skersai pasaulio kuo toliau nuo kasdieniškumo, kad liktum nustebintas. Tereikia išeiti laukan, atkreipti dėmesį į kažką taip dažnai sutinkamo, kažką tokio kasdieniško, kad niekas to nebepastebi.

7:21 Vieni debesys, kuriuos visada pastebime, yra šie: liūtiniai kamuoliniai, audros debesys. Būtent jie sukelia ir griaustinį, ir žaibavimą, ir pūgą. Jie išsiskleidžia į viršų lyg milžiniškas priekalas siekdami 16 km. aukštį atmosferoje. Jie yra didingos mūsų atmosferos architektūros išraiška. Tačiau žvelgiant nuo žemės, jie yra įkūnyjimas tos galingos gamtos jėgos ir galios, kuri valdo mūsų atmosferą. Būti čia, reiškia būti sujungtiems - šėlstančiame lietuje ar pūgoje, jaustis sujungtiems su mūsų atmosfera. Tai turi mums priminti, jog esame padarai, kurie gyvena šiame oro vandenyne. Mes negyvename po dangumi. Mes gyvename jame. Ir tas ryšys, tas intuityvus ryšys su mūsų atmosfera man yra tarytum priešnuodis. Tai priešnuodis nuo augančio polinkio, kai mums atrodo, jog galime tikrai patirti gyvenimą tiesiog stebėdami jį kompiuterio ekrane, žinot, su sąlyga, jog esame bevielio ryšio zonoje.

8:23 Vienas debesų tipas, kuris geriausiai parodo, kodėl stebėti debesis šiandien svarbiau nei bet kada, yra šis, kamuolinis debesis. Ar ne? Jis susiformuoja saulėtą dieną. Jei užsimerksite ir bandysite įsivaizduoti debesį, greičiausiai būtent apie šį ir galvosite. Visi tie debesų pavidalai rodyti pradžioje, buvo kamuoliniai debesys. Aštrūs ir ryškūs šios formos kontūrai paverčia juos geriausiais įvairių formų ieškojimui. Ir tai mums primena apie tai, kokia betikslė yra debesų stebėjimo prigimtis, kokia, visgi, betikslė veikla tai yra. Jūs juk nepakeisite pasaulio tiesiog gulėdami ir žvalgydamiesi po dangų? Tai beprasmiška. Tai yra beprasmis užsiėmimas, kuris būtent dėl to ir yra toks svarbus.

9:10 Skaitmeninis pasaulis yra susimokęs priversti mus pastoviai jaustis užimtais, amžinai užimtais. Žinot, kai jums nereikia rūpintis kasdieniais sunkumais, kaip kad pragyvenimas maisto ruošimas, šeimyninis gyvenimas, padėkos laiškų rašymas, dabar jūs dar esate priversti rungtis ir su atsakinėjimu į kalną elektroninių laiškų, Facebook paskyros atnaujinimu, ar Twitter lentos sekimu. O debesų stebėjimas įteisina nieko neveikimą.

9:41 (Juokas)

9:43 O kartais mums ir reikia -

9:45 (Plojimai)

9:51 Kartais mums ir reikia dingsties tiesiog nieko neveikti. Mums reikia, kad šios dykaduonius sergėjančios deivės mums primintų, jog pristabdant ir tiesiog gyvenant šia akimirka, nemąstant apie tai, ką turėsite padaryti ar ką jau turėjote būti padarę, bet tiesiog būnant "čia", leidžiant savo vaizduotei pakilti iš kasdienių supančių rūpesčių ir tiesiog būnant dabartyje, tai į naudą jums, ir tai į naudą jūsų savijautai. Tai į naudą jūsų idėjoms. Tai į naudą jūsų kūrybingumui. Tai į naudą jūsų sielai.

10:28 Taigi nenustokite žvelgti viršun, žavėtis greitai praeinančiu grožiu, ir visada prisiminkite gyventi lyg skraidant padebesiais.

10:37 Dėkui.

10:38 (Plojimai)