1,219,235 views • 20:01

1962-aisiais Charles'as Van Doren'as, vėliau tapęs Britannica enciklopedijos vyr. redaktorium, pasakė, kad ideali enciklopedija turi būti radikali — nebe saugi. Bet jei žinote ką nors apie Britannic'os istoriją nuo 1962-ųjų, žinote, kad ji tikrai nebuvo radikali: ji taip ir liko visiškai saugi, nuobodi enciklopedija. O štai Vikipedijos pradinė idėja yra labai radikali: įsivaizduokime pasaulį, kuriame kiekvienas Žemės gyventojas turi laisvą prieigą prie visų žmonijos žinių.

Tą mes ir darome. Taigi, Vikipedija — ką tik matėte mažą demonstraciją — yra laisvai licenzijuota enciklopedija, kurią kuria tūkstančiai savanorių visame pasaulyje daugeliu kalbu. Ji rašoma su Viki programine įranga — kokią jis ką tik demonstravo — tad visi gali greitai redaguoti ir išsaugoti, ir viskas iškart matoma internete. Praktiškai viskas Vikipedijoje tvarkoma savanorių. Tad kai Yochai'us šneka apie naujus organizacijos metodus, jo apibrėžimas atitinka Vikipediją. Šiandien aš norėčiau papasakoti Jums šiek tiek apie tai, kaip viskas veikia.

Taigi, Vikipedija priklauso fondui Wikimedia, kurį aš įkūriau, tai ne pelno siekianti organizacija, kurios esminis, pagrindinis tikslas yra suteikti kiekvienam Žemės gyventojui nemokamą enciklopediją. Pagalvojus, tai reiškia kur kas daugiau, nei tik sukurti smagią svetainę. Mums rūpi skaitmeninė atskirtis, pasaulinis skurdas, mes norim suteikti žmonėms informaciją, reikalingą geriems sprendimams priimti. Tad mūsų darbas toli gražu neapribotas vien tik interneto. Štai kodėl mes rinkomės laisvą licenzijavimą, nes tai leidžia vietiniams verslininkams — ar bet kam, kas to nori — paimti mūsų duomenis ir daryti su jais, ką nori: kopijuoti, perplatinti, komerciškai ar nekomerciškai.

Tad aplink Vikipediją visame pasaulyje atsiras daugybė galimybių. Mūsų lėšos aukojamos žmonių ir čia labai įdomu, kad Vikipedijai palaikyti iš tiesų reikia labai nedaug pinigų. Yochai'us parodė Jums spausdinimo mašinos kainos grafiką. O aš papasakosiu apie Vikipedijos kainą, bet pirma parodysiu jos dydį. Anglų kalba turime daugiau nei 600 000 straipsnių. Viso turime du milijonus straipsnių daugeliu skirtingų kalbų. Didžiausios kalbos yra vokiečių, japonų, prancūzų — visos Vakarų Europos kalbos pakankamai didelės. Tik trečdalis visų apsilankymų mūsų tinkle susitelkę apie angliškąją Vikipediją, tai daugelį stebina. Daugelis įsivaizduoja internetą labai anglocentrišką, bet mes esame tikrai globalūs. Esame išties daugiakalbiai. Kokie tapome populiarūs — esame pirmajame 50-uke, populiaresni nei New York Times laikraštis. Dabar priėjome Yochai'aus temą.

Čia matome Vikipedijos augimą — mūsų ta mėlyna linija — o štai ana — New York Times. Įdomu, kad New York Times svetainė yra milžiniškas, didžiulis verslo projektas su kažin kiek šimtų darbuotojų. Mes turime lygiai vieną darbuotoją, tai mūsų pagrindinis programinės įrangos kūrėjas. Jį pasamdėme tik 2005 metų sausį, o kitas augimas vyko prieš tai. Tad serverius prižiūri netvarkinga savanorių krūva; viską redaguoja savanoriai. Ir mūsų organizacijos būdas ne toks kaip bet kokios tradicinės Jūsų įsivaizduojamos organizacijos. Žmonės vis klausia: "Na, o kas atsakingas už šitą?" ar "Kas daro aną?" Atsakymas: bet kas, kas nori padėti. Tai labai neįprasta ir chaotiška. Dabar turime daugiau nei 90 serverių trijose vietose. Juos tvarko savanoriai sistemų administratoriai internetu. Aš užeinu į internetą bet kuriuo paros metu ir randu 8-10 žmonių, kurie manęs laukia su klausimais ar kažkuo, susijusiu su serveriais. Įmonėje sau to neleistumei. Negalėtumei visą parą laikyti rezervo komandos, daryti to, ką mes darome Vikipedijoje.

Kas mėnesį sulaukiame apie 1.4 milijardo puslapių peržiūrų, tad viskas milžiniškai išaugo. Ir viską tvarko savanoriai. Per mėnesį trafikas mums kainuoja apie 5 000 dolerių. Tai iš esmės pagrindinės mūsų išlaidos. Galėtume išsiversti ir be darbuotojo. Iš tiesų... pasamdėme Brajaną, nes jis du metus dirbo puse etato ir pilnu etatu Vikipedijoje, tai mes jį pasamdėme, kad jis galėtų kartais bent į kiną nueiti. Didysis klausimas tokioje chaotiškoje organizacijoje yra, kodėl viskas nėra blogai? Kodėl svetainė tokia gera?

Pirmiausia, kokia ji gera? Na, labai gera. Ji netobula, bet žymiai, žymiai geresnė, nei būtų galima tikėtis su mūsų visišku chaosu. Tad, kai pamatėte jį darant straipsnyje apie mane kvailą pakeitimą, pamanėte, na žinoma, viskas greit čia nudardės iki nesąmonių. Bet iš kokybės testų — o jų dar buvo per mažai, aš visus kviečiu atlikt jų daugiau, palyginti Vikipediją su tradiciniais dalykais — mūsų pranašumas akivaizdus.

Vokiečių žurnalas palygino vokiečių Vikipediją, kuri daug daug mažesnė už angliškąją, su Microsoft Encarta ir su Brockhaus Multimedia, ir mes laimėjome nuo iki. Jie pasamdė ekspertus, kurie įvertino straipsnių kokybę, ir mums rezultatai labai patiko. Daug kas girdėjo apie Vikipedijos skandalą dėl Bušo ir Kerry. Apie tai daug kalbėta spaudoje. Pirma buvo straipsnis Red Herring žurnale. Žurnalistai man paskambino, ir — na, turiu pripažint, mano vardą jie teisingai užrašė, bet iš tiesų jie norėjo pasakyti, kad Bušo ir Kerry rinkimai tokie ginčytini, kad jie perskėlė Vikipedijos bendruomenę. Ir jie cituoja mane sakant, "Jie ginčytiniausi Vikipedijos istorijoje." Iš tiesų aš pasakiau, kad jie visai neginčytini. Tad cituodami kiek suklydo. (Juokas) Straipsnius labai daug redagavo. Iš tiesų mums teko keliskart juos užrakinti. Žurnalas Time neseniai paskelbė, jog "Teko imtis ekstremalių veiksmų, Wales'as užrakino straipsnius apie Kerry ir Bušą beveik visiems 2004 metams." Tai po to, kai aš pasakiau žurnalistui, jog rakinome — kartais truputį šen bei ten. Tad bendra tiesa yra, kad tokie nesutarimai, kokių Jūs turbūt tikitės Vikipedijos bendruomenėje, nėra jokie nesutarimai.

Straipsniai ginčytinom temom daug redaguojami, bet nesukelia didesnės nesantaikos bendruomenėje. Priežastis yra ta, kad daugelis žmonių supranta neutralumo būtinybę. Labiausiai nesutaria ne dešinieji ir kairieji — taip mano daugelis — o mąstantieji ir kvailiai. O šiems bruožams monopolio neturi jokia politinio spektro pusė. Tikroji tiesa apie incidentą su Bušu ir Kerry yra, jog jų straipsniai buvo užrakinti mažiau nei 1% laiko 2004 metais ir ne todėl, kad jie buvo ginčytini, o todėl, kad vyko įprastas vandalizmas — kartais net scenoje tai vyksta. Žmonės — kartais net žurnalistai — man sakė, kad vandalizavo Vikipediją ir stebėjosi, kaip greitai buvo ištaisyta. O aš sakiau, kaip visada, prašau, nedarykite taip, tai negerai. Tai kaip mes tai darome? Kaip tvarkomės su kokybės kontrole? Kaip ji veikia?

Yra keli elementai, daugiausiai socialinės politikos principai bei keli programinės įrangos elementai. Pagrindinis, svarbiausias dalykas — tai mūsų neutralaus požiūrio politika. Jos reikalavau nuo pat pradžių kaip esminio ir neginčytino bendruomenės principo. Tai sociali bendradarbiavimo koncepcija, tad mes daug nekalbame apie tiesą ir objektyvumą. Nes jei nuspręstume kažkuria tema rašyti tik "tiesą", tai mums nė kiek nepadėtų nuspręsti, ką rašyti, nes aš su Jumis nesutinku dėl to, kas yra tiesa. O mūsų žargone yra terminas "neutralumas", kurio istorija bendruomenėje labai ilga ir iš esmės jis reiškia, kad iškilus ginčytinai temai pati Vikipedija neturi užimti šališkos padėties. Teturime aprašyti, ką apie tai sakė autoritetingi asmenys. Mums ši neutralumo politika labai svarbi, nes ji leidžia itin įvairiai bendruomenei kartu nuveikti darbą.

Tad mes gauname indėlius iš žmonių, labai skirtingų politikos, religijos, kultūros atžvilgiu. Ši griežta neutralumo politika, kuri nuo pradžių buvo neginčyjama, užtikrina, kad žmonės gali bendradarbiauti ir straipsniai netampa paprasčiausiu karu tarp kairės ir dešinės. Jei žmogus pradeda taip elgtis, jis išprašomas iš bendruomenės. Taigi, recenzavimas realiu laiku. Visi pakeitimai svetainėje atsiduria naujausių pakeitimų puslapyje. Tad vos tik jis padarė savo pakeitimą, jis ten atsidūrė. Pakeitimų puslapis patenka ir į IRC kanalą, tai interneto pokalbių kanalas, prižiūrimas su įvairia programine įranga. Galima gauti ir RSS kanalą — el. paštu gauti pranešimus apie pasikeitimus. Taip vartotojai gali susidaryti savo stebimų straipsnių sąrašą. Daugelio savanorių sąrašuose yra mano puslapis, nes jis kartais vandalizuojamas. Tokiu būdu kas nors greitai pastebi pakeitimą ir tiesiog jį atšaukia.

Pavyzdžiui, yra naujų puslapių sąrašas, galima atverti tam tikrą Vikipedijos puslapį ir iškart matyti visus naujai sukuriamus straipsnius. Tai labai svarbu, nes dažnai kuriami nauji straipsniai, kuriuos iškart reik trinti, nesąmonės, kaip ASDFASDF. Bet ten būna ir įdomiausių, smagiausių dalykų Vikipedijoje tarp tų naujų straipsnių. Kas nors pradeda straipsnį įdomia tema, sudomina kitus, kurie prisijungia ir padeda jį labai patobulinti. Taip pat mes turime anonimišką redagavimą, tai vienas įdomiausių ir labiausiai ginčytinų Vikipedijos aspektų. Štai Krisas kažką pakeitė — jie neturėjo jungtis ar panašiai, tiesiog užėjo į svetainę ir kažką pakeitė. Bet pasirodo, kad tik apie 18% svetainės pakeitimų daro anonimiški vartotojai. Tai labai svarbu suprasti, kad didžiąją dalį redagavimo svetainėje atlieka labai glaudi bendruomenė — 600 ar gal 1000 žmonių, kurie nuolat šnekasi tarpusavy. Mes turime daugiau nei 40 IRC kanalų ir 40 naujienlaiškių. Visi šitie žmonės pažįstami. Jie bendrauja, mes susitinkame gyvai.

Tai tie žmonės, kurie daro didžiąją dalį darbo ir jie tam tikra prasme yra pusiau profesionalai, nes standartai, kuriuos sau keliame, lygūs ar net pranoksta profesionalius kokybės standartus. Ne visada patenkiname tuos reikalavimus, bet to siekiame.

Tad ši glaudi bendruomenė ir rūpinasi svetaine ir jie — vieni protingiausių mano sutiktų žmonių. Žinoma, aš privalau taip sakyti, bet tai tiesa. Žmonės, dėl malonumo linkę rašyti enciklopediją, paprastai būna gana protingi. (Juokas)

Įrankiai ir programos: yra daug įrankių, kurie mums leidžia — "mums", t.y., bendruomenei — stebėti save ir savo darbą. Štai pavyzdys: puslapio apie "plokščią žemę" istorija, galite matyti kai kuriuos pakeitimus. Čia smagu, kad Jūs galite tiesiog pasižiūrėti ir iš karto viską suprasti. Kai kas čia pasižiūri, mato: kažkas, anonimiškas IP numeris, pakeitė mano puslapį — skamba įtartinai — kas tai per žmogus? Kas nors žiūri — ir iškart mato raudonai pažymėtus visus pakeitimus, mato, aha, štai šie žodžiai pakeisti, ir panašiai. Taigi vienas įrankis — greitas puslapio istorijos stebėjimas.

Taip pat mes bendruomenėje viską paliekame atvira. Dauguma socialių taisyklių ir darbo metodų programinėje įrangoje palikta atvira. Viskas yra tiesiog Viki puslapiuose. Programoje nėra taisyklių palaikymo. Čia, pavyzdžiui, turiu balsavimą už panaikinimą. Kaip minėjau, žmonės įrašo ASDFASDF — reikia ištrinti. Tokiais atvejais, administratoriai tiesiog panaikina. Nėra reikalo daug ginčytis. Bet suprantama, jog yra daug atvejų, kur kyla klausimas, ar tai pakankamai svarbu enciklopedijai? Ar informacija patikrinta? Ar tai pokštas? Ar tiesa? Ar kas? Šiems atsakymams rasti reikėjo socialinio metodo. Metodas, kuris organiškai užgimė bendruomenėje, yra balsavimas už panaikinimą. Štai pavyzdys: filmas "Sukti reikalai", pirmas žmogus sako, "Čia lyg ir filmas, bet Google testo jis neatlaiko." Google testas reiškia patikrinimą, ar tai randa Google, nes jei jau Google kažko neranda, tai to turbūt nėra. Taisyklė netobula, bet pradiniam patikrinimui tinka. Kažkas sako: "Prašau, ištrinkite. Ištrinkite, čia nesvarbu." O kitas sako: "Pala pala pala, aš jį radau. Radau knygoje "Filmų grėsmės video gidas: 20 avangardinių filmų, kuriuos privalu pamatyti." Gerai. Tada kitas sako: "Išvalykite." Kitas sako: "Radau jį IMDB. Palikti, palikti, palikti." Įdomu, kad ši programa, šitie balsai — jie tiesiog spausdinami puslapyje. Tai ne tiek balsavimas, kiek pokalbis. Taip, tiesa, kad galų gale administratorius gali tai peržiūrėjęs pasakyti: 18 už panaikinimą, du sako palikti: naikinam. Bet kitu atveju gali būti 18 už naikinimą, du prieš, ir mes paliktume, nes tie du žmonės gali pasakyti: "Palaukite, niekas šito nematė, bet aš jį radau knygoje, radau nuorodą į aprašymą tinkle, rytoj sutvarkysiu, prašau, netrinkite." Tada ir netrintume. Taip pat svarbu, kas balsuoja. Kaip sakiau, bendruomenė labai glaudi. Štai apačioje: "Palikti, filmas tikras," rašo Rick Kay.

Jis yra garsus vikipedininkas, kuris itin daug dirba su vandalizmu, pokštais ir balsuoja už panaikinimą. Jo balsas bendruomenėje daug reiškia, nes jis žino, ką daro. Tai kaip viskas čia valdoma? Žmonės labai domisi administratoriais ir panašiais dalykais. Taigi Vikipedijos bendruomenės valdymo modelis yra painus, bet veikiantis sutarimo mišinys — tai yra, mes stengiamės nebalsuoti dėl straipsnių turinio, nes daugumos nuomonė nebūtinai yra neutrali. Yra kažkiek demokratijos: visi administratoriai — tai tie, kas turi galimybę trinti puslapius, bet tai nereiškia, kad jie turi teisę tai daryti, jie turi laikytis taisyklių — visi jie renkami, juos renka bendruomenė. Kartais žmonės — internetiniai priekabiautojai — mane kaltina, kad aš atrenku administratorius, kad paveikčiau enciklopedijos turinį. Tai mane juokina, nes aš net nenumanau, kaip jie renkami. Yra šiek tiek aristokratijos. Aš jau minėjau šiek tiek, pavyzdžiui, kad Rick'o Kay balsas reiškia žymiau daugiau nei nepažįstamo.

Kartais aš šitą kalbą pristatau su Angela, kurią ką tik vėl išrinko į Tarybą iš bendruomenės — į Fondo Tarybą — su daugiau nei dviguba balsų persvarą prieš konkurentą. Ir aš ją visada nepatoginu sakydamas, kad štai Angela galėtų Vikipedijoje daryti ką tik panorėjusi, nes turi tiek pagarbos ir galių. Žinoma, ironiška, jog Angela taip gali daryti būtent todėl, kad būtent ji niekad, niekad nesulaužytų jokių Vikipedijos taisyklių. Dar mėgstu sakyti, kad ji — vienintelis žmogus, kuris žino visas Vikipedijos taisykles, tad ... Tada yra ir monarchijos, tai mano vaidmuo bendruomenėje, taigi ... Kartą Berlyne tai pasakiau ir kitą dieną laikraštyje pavadinimas skambėjo: "Aš — Anglijos karalienė". Aš ne visai taip sakiau (Juokas), bet — esmė ta, kad mano vaidmuo bendruomenėje — laisvos programinės įrangos pasaulyje — nuo seno tradiciškai atitinka "geranoriško diktatoriaus" modelį. Paimkite daugumą didžiųjų laisvos programinės įrangos projektų, visi jie turi vieną žmogų priešaky, kurį visi laiko geranorišku diktatoriumi. Man terminas "geranoriškas diktatorius" nepatinka ir aš nemanau, kad mano užduotis ar vaidmuo idėjų pasaulyje yra diktuoti visos žmonių žinijos, surinktos pasaulio, ateitį. Taip negali būti. Vis tik reikia trupučio monarchijos, trupučio — na, kartais reikia priimti sprendimą, ir mes nenorime per daug įgrimzti į formalius sprendimo procesus.

Pavyzdys, kaip tai yra buvę ar kaip tai gali būti svarbu: neseniai viena neo-nacių svetainė aptiko Vikipediją ir pasakė: "O, siaubinga, čia yra žydų sąmokslo svetainė, mes panaikinsime mums nepatinkančius straipsnius. Matome, kad pas juos balsuojama, taigi nusiųsime — mes turime 40 000 narių — nusiųsime juos visus balsuoti ir panaikinti tuos puslapius." Na, jie surinko 18 žmonių. Čia Jums neo-nacių matematika. Jie visada mano, kad turi 40 000 narių, o teturi 18. Bet vis tik 18 žmonių jie surinko, kurie gana absurdiškai nubalsavo, kad visiškai geras straipsnis būtų ištrintas. Žinoma, balsavimas buvo apie 85 prieš 18, tad tikros grėsmės demokratijai nebuvo. Kita vertus, žmonės sakė: "Bet ką mums daryti? Juk gali atsitikti, kad kokia nors grupė rimtai organizuosis, pasirodys ir norės balsuot?" Tada aš pasakiau: "Po velnių, mes tiesiog pakeisime taisykles." Tai mano vaidmuo bendruomenėje: sakyti, kad mes neleisime savo atvirumui ir laisvei pakenkti turinio kokybei. Tol, kol žmonės man patiki šitą darbą, man tai — tinkama vieta. Žinoma, su laisvu licenzijavimu, jei man prastai sekasi, savanoriai gali likti ar atsisakyti, aš niekam negaliu nurodinėti.

Paskutinė pastaba yra, kad norint suprasti, kaip veikia Vikipedija, svarbu suprasti, kad mūsų Viki modelis yra mūsų darbo būdas, tačiau mes nesame fanatiški interneto anarchistai. Iš tiesų, mes lankstūs socialios metodologijos atžvilgiu, nes galų gale bendruomenės aistra skirta darbo kokybei, o ne procesui, kuriuo naudojamės jai sukurti. Ačiū. (Plojimai)

Benas Saunders'as: Sveiki, aš Benas Saundersas. Jimmy, jūs minėjote, kad Vikipedijos sėkmės šaltinis — nešališkumas. Man atrodo, kad daugelis vadovėlių, iš kurių mokosi mūsų vaikai, yra iš esmės šališki. Ar pastebėjote, kad Vikipedija naudotųsi mokytojai, ir kaip įsivaizduojate Vikipediją pakeičiant švietimą?

Jimmy Wales'as: Taip, na, daug mokytojų ima naudotis Vikipedija. Spaudoje apie Vikipediją yra siužetas, kurį aš laikau klaidingu. Jis susijęs su siužetu apie tinklaraščius prieš laikraščius. Mintis tokia: štai toks nerealus daiktas, Vikipedija, bet jos nekenčia akademikai ir mokytojai. Pasirodo, tai netiesa. Paskutinį kartą, gavęs laišką iš žurnalisto su klausimu "Kodėl akademikai nekenčia Vikipedijos?" atsakiau jam iš savo Harvardo pašto dėžutės, nes neseniai buvau paskyrtas jų mokslinės tarybos nariu. Atrašiau: "Na, ne visi jie jos nekenčia." (Juokas) Bet manau, kad bus milžiniškas poveikis. Mes net turime tokį projektą, dėl kurio aš labai džiaugiuosi, tai Viki knygų projektas, bandymas sukurti vadovėlius visomis kalbomis. Tai vienas didesnių projektų; jam įgyvendinti reiks apie 20 metų. Bet tai padeda įgyvendinti mūsų misiją duoti kiekvienam Žemės gyventojui po enciklopediją. Tai nereiškia, kad siuntinėsime jiems diskus, kaip AOL. Tai reiškia, kad jie gaus instrumentą, kuriuo galės naudotis. Daugelis žmonių pasaulyje gavę universitetinio lygio vadovėlį, nedaug iš jo peš be visos krūvos šviečiamosios medžiagos, padėsiančios pasiekti tą lygį, kad galėtų juo naudotis. Štai Viki knygų projektas yra bandymas tai padaryti. Manau, mes tikrai matysime milžinišką... gal net ne iš mūsų, vyksta tiek visokių inovacijų. Bet laisvai licenzijuoti vadovėliai yra švietimo ateitis.