Janas Artius-Bertranas: gyvosios Žemės panoramos

Keliaudamas čionai lėktuvu, planetai padariau didelę žalą. Į atmosferą buvo išmestos devynios tonos anglies dioksido. Tiek sveria du drambliai. Atvykau čionai kalbėti apie ekologiją, o anglies dioksido į orą paleidau tiek, kiek Prancūzijos gyventojas vidutiniškai per metus. Tad ką man daryti? Grįžęs į namus turėčiau tam prancūzui nusukti sprandą? (Juokas) Už emisijas atlyginsiu kitokiu būdu, kaip ir visada. (Juokas)

Mano darbas yra parodyti mūsų poveikį planetai. Ketinu jums parodyti naujausių nuotraukų, padarytų praėjusiais metais.

Alberta, bituminis smėlis, didžiulė tarša. Manau, problema yra tai, kad mes nenorime tikėti tuo, ką žinome. Albertoje žmonės darbuojasi nenuleisdami rankų, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, kad išsiurbtų tiek naftos, kiek tik įmanoma. Žinome, kad nafta baigsis. Bituminis smėlis - baigtinis išteklius. Tačiau naftos mes suvartojame tris kartus daugiau, negu kasmet jos surandame. Mes nenorime tikėti tuo, ką žinome. Neigiame tai.

Koralų rifas Naujojoje Kaledonijoje. 100 procentų koralų dėl globalinio atšilimo iki 2050-ųjų gali išnykti. Koralai labai jautrūs temperatūros pokyčiams, ir jie labai svarbūs jūros biologinei įvairovei.

Šiaurės ašigalis. Šią nuotrauką padariau praėjusią vasarą. Prieš 15 metų tai būtų buvę neįmanoma. Dabar atsirado naujas kelias tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų. Nuo 1960 metų Arkties ledas suplonėjo daugiau negu 40 procentų.

Čia yra naujasis Kilimandžaro veidas, be sniego. Liūdna nuotrauka. Ledo sumažėjo 80 procentų. Pasak mokslininkų, ant kalnų iš viso neliks sniego per artimiausius 100 metų. Ledynai labai svarbūs gyvybei žemėje. Kaip Alas Goras sakė, Himalajų ledynai teikia vandenį dviems milijardams žmonių.

Žvejų sugrįžimas. Penktadaliui žmonijos žuvis yra pagrindinis maistas. Šiandien daugiau kaip 77 procentai žuvies išteklių yra išeikvoti. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, jeigu nepakeisime dabartinės žvejybos tvarkos, pagrindiniai jūros ištekliai baigsis iki 2050-ųjų. Mes nenorime tikėti tuo, ką žinome.

Graži nuotrauka iš sąvartyno Afrikoje. Šiame pasaulyje vienas žmogus iš šešių neturi pakankamai maisto. Pakankamai maisto neturi milijardas žmonių. Daugelyje Afrikos vietovių grūdai yra vienas iš pagrindinių maisto produktų. Čia, Amerikoje, 90 procentų grūdinių kultūrų sunaudojama gyvuliams šerti arba degalams gaminti.

Palmių plantacija Borneo. Kasmet netenkame 80 tūkstančių kvadratinių kilometrų miškų.

Pabėgėlių stovykla Darfur'e. Šiandien pasaulyje yra 20 milijonų pabėgėlių. Jungtinių Tautų duomenimis, 2050 metais pabėgėlių gali būti 250 milijonų.

Visuomet savo nuotraukas demonstruoju gatvėse. Miestuose esu surengęs jau 100 parodų. Tačiau kaip suprasi pasaulį, neišgirdęs žmonių balso? Kraštovaizdžio neužtenka. Neabejojau, kad turiu imtis ir kitokio darbo. Ėmiausi projekto, kurį pavadinau "Šeši milijonai kitų". Į pasaulį išsiunčiau šešis operatorius. Jie turėjo žmonėms pateikti tuos pačius klausimus, svarbiausius klauminus, apie gyvenimą. Įrašėme penkis tūkstančius interviu. Parodysiu jums.

Nuostabiausias dalykas, atsitikęs mano gyvenime? Kada tėvas man pasakė: "Štai, duodu šią merginą tau į sužadėtines".

Meilė? Meilė yra gerai, jeigu ji yra.

Romeo ir Džuljeta, Sassi ir Panno, Dodi ir Diana, Heer ir Ranjha - štai meilė! Mano didžiausia baimė yra...

Užduodate sunkų klausimą.

Gyvenu laimingai - nes juk kas kita man belieka daryti?

Pirmasis dalykas, kurį atsimenu iš vaikystės - kaip mes išdykavome, važinėjome dviračiais. Kaip mama mane mokė, kad turiu gerbti žmones. Niekuomet nepamiršiu jos žodžių.

Mes kūrėme istorijas, keliavome aplink pasaulį - ir tai vyko neišėjus iš pastogės.

Šiandien miriau iš juoko. Žinote, šeima yra ...baisus dalykas.

Gyvenimas yra žodyje "gyvenimas".

Kas aš esu? Ar tai nėra pats didžiausias klausimas?

Jeigu man tektų grįžti į Iraką ir kalbėtis su žmonėmis, turėčiau jiems nusilenkti ir bučiuoti jų kojas. Kaip toji moteris, kuri bandė bučiuoti man kojas, kai išsivedėme jos sūnus. Man gėda. Nuolankiai lenkiuosi prieš jų stiprybę. Visiems laikams jausiu proeikį. atlyginti skriaudą Irakui.

Tėte, mama, aš užaugau. Jūs neturėtumėte dėl manęs jaudintis. Tėtei nereikia eiti į darbą. Mano šeima... Ką galiu pasakyti? Dabar mano šeima gyvena labai vargingai, mano gyvenimas čia, Shenzhen, yra įrodymas sau, kad pati galiu uždirbti pinigų ir leisti savo tėvams niekur nevažiuoti ir turėti iš ko gyventi. Nenoriu, kad visą savo gyvenimą jie praleistų skurde. Jeigu vieną dieną kažko pasieksiu, už tai norėsiu padėkoti savo tėtei ir mamai. Ačiū. Ačiū, kad mane išmaitinote ir užauginote, kad išleidote į dabartinį gyvenimą. Ačiū.

Septynerius metus jau esu neįgaliojo vežimėlyje, tačiau per tą laiką gyvenime nuveikiau daugiau, negu prieš tai. Vis dar plaukioju su banglente. Buriuodamas keliauju po pasaulį. Nardau. Ir visa tai - po to, kai daugelis žmonių kalbėjo, jo negalėsiu to padaryti. Manau, kad tai kyla iš su gamta, ryšio su gyvybine energija. Kiekvienas šioje žemėje esame vienaip ar kitaip neįgalus. Dvasiškai, protiškai ar fiziškai. Man teko lengvesnė dalis.

Tarkime, kad tu ir aš esame vienodi. Tu iš kažkur atkeliavai. Tu nepažįsti manęs. Aš nepažįstu tavęs. Kalbamės atvirai, be apgaulės. Jeigu tu man patiksi, duosiu tau karvę ir daug kitokių daiktų ir mes tapsime draugai. Ar galėtume visa tai padaryti būdami vienas be kito?

(Plojimai)

Galite apsilankyti interneto svetainėje ir patys atsakyti į klausimus. 40 svarbiausių klausimų.

Dabar noriu pašnekėti apie savo filmą. Trejus pastaruosius metus filmavau Žemę. Filmo pavadinimas "Namai". "Maison" (pranc.) Filmas pasakoja apie planetos būklę. Tai nepaprastas pasakojimas apie gyvybę žemėje. Man didelė garbė parodyti jums filmo epizodus.

Ši Žemė yra keturių su puse milijardo metų amžiaus. Augalijai - keli šimtai milijonų. Tik prieš 200 tūkstančių metų mes, žmonės, pradėjome vaikščioti dviem kojomis, stačiomis. Mums pavyko prisitaikyti. Ir užvaldėme visą planetą. Kartų kartomis auginome savo vaikus neką kitaip, nei tą darė šalia mūsų gyvenančios gyvybės rūšys. Pastaruosius 30 metų į Žemę ir jos gyventojus įdėmiai žvelgiau iš aukščio, iš dangaus. Mūsų gyvenimas neatsiejamas nuo planetos gerovės. Esame priklausomi nuo jos vandens, miškų, dykumų, vandenynų. Žvejyba, gyvulininkystė, gyvulininkystė tebėra pagrindinės žmogaus veiklos sritys. Žmonių bendrumas nepalyginti didesnis, negu skirtingumas. Visiems mums reikia tokių pačių žemės gėrybių. Visus mus sieja tas pats noras iššokti aukščiau galvos ir būti geresniems. Vis dėlto mes ir toliau statome sienas, kad liktume atskirai.

Šiandien didžiausias mūsų iššūkis - apsaugoti mūsų planetos gamtos dovanas. Per pastaruosius 50 metų mes ją pakeitėme labiau, negu per visą žmonijos istoriją. Išnyko pusė pasaulio miškų. Senka vandens ištekliai. Dėl intensyvios žemdirbystės vyksta dirvožemio erozija. Mūsų energijos šaltiniai neatsinaujina. Klimatas keičiasi. Patys sau imame kelti grėsmę. Mes tik norime pagerinti savo gyvenimą. Tačiau gyvenimo kokybės skirtumai vis ryškesni. Dar nesupratome, kad pasirinkome daug didesnį greitį, negu planeta gali ištverti. Žinome, kad sprendimai problemoms yra jau šiandien. Kiekvienas turime galios pakeisti dabartinę raidą ir pasukti ją palankesne kryptimi. Tad ko gi laukiame? (Plojimai)

Filmo prodiuseris yra Luc Besson. Tačiau tai nėra įprastas filmas. Jį ketiname platinti nemokamai. Filmas neturi autorinių teisių. Birželio 5-ąją, Aplinkos apsaugos dieną, kiekvienas galės šį filmą atsisiųsti internetu. Filmas nemokamai dalinamas televizijos ir kino filmų platintojams, kad būtų parodytas birželio 5 dieną. Šiuo filmu nesiekiama pelno. Jį gali gauti mokyklos, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ir jūs.

Turime patikėti tuo, ką žinome. Noriu jums šį tą pasakyti. Būti pesimistais per vėlu. Iš tiesų per vėlu. Kiekvienas esame pokyčio ir sprendimo dalis. Pabaigoje norėčiau pasveikinti gimus 4700-ąjį vaikelį - tiek jų atsirado pasaulyje nuo mano kalbos pradžios. Merci beaucoup (pranc. labai ačiū). Myliu Jus. (Plojimai)