Shea Hembrey: kaip aš tapau 100 menininkų

Aš esu šiuolaikinis menininkas, kilęs iš kiek netikėtos aplinkos. Kai pirmą kartą apsilankiau meno muziejuje buvau dvidešimties. Užaugau viduryje niekur, ant purvino kaimo kelio Arkanzase, už valandos kelio nuo artimiausio kino teatro. Ir manau, kad kaip menininkui tai buvo puiki vieta užaugti, nes aš augau tarp keistų, spalvingų asmenybių, kurie turėjo auksines rankas. Ir mano vaikystė buvo tokia provinciali, kad aš vargiai galėčiau Jums visa tai perteikti, tačiau tuo pat metu žymiai intelektualesnė, nei galėtumėte įsivaizduoti. Pavyzdžiui, aš ir mano sesuo, būdami maži, varžėmės tarpusavyje, kas suvalgys daugiau voverių smegenų. (Juokas) Bet, kita vertus, mūsų namuose mes buvome didieji skaitytojai. O jeigu būdavo įjungtas televizorius, mes žiūrėdavome dokumentinius filmus. O mano tėtis yra labiausiai nepasotinamas skaitytojas iš visų mano pažįstamų. Per dieną jis gali perskaityti vieną arba du romanus.

Tačiau kai buvau mažas, pamenu, kaip jis mūsų namuose galabydavo muses mano žaisliniu pneumatiniu šautuvu. Ir man tai atrodė taip nepaprasta - na, jis sėdėdavo atsilošęs savo kėdėje, surikdavo man, kad atneščiau jam žaislinį šautuvą, ir aš atnešdavau. Man atrodė nepaprasta - na, tai buvo gana kieta; jis ginklu galabijo muses namie - tačiau labiausiai mane stebino tai, kad jis tiksliai žinojo kaip tai padaryti. Ir jis galėdavo nušauti musę iš kelių metrų atstumo nesugadindamas paviršiaus, ant kurio ji tupėjo, dėl to, kad jis tiksliai žinojo, kaip reikia šauti, kad nugalabytum musę, bet nepažeistum daikto, ant kurio ji tupi.

Taigi, turėčiau kalbėti apie meną. (Juokas) Nes kitaip mes visą dieną sėdėtumėme čia klausydami mano vaikystės istorijų. Aš dievinu šiuolaikinį meną, tačiau mane dažnai erzina šiuolaikinio meno pasaulis ir šiuolaikinio meno scena. Prieš keletą metų praleidau Europoje kelis mėnesius lankydamas didžiausias tarptautines meno parodas pulsuojančias tuo, kas turėtų vykti meno pasaulyje. Ir lankydamas tiek daug parodų vieną po kitos, aš suvokiau, ko pats ieškojau. Aš troškau keleto dalykų, kurių vis negaudavau, arba gaudavau nepakankamai. Tačiau du svarbiausi dalykai: pirmas, aš troškau daugiau kūrinių, kurie žavėtų plačiąją visuomenę ir būtų prieinami. Ir antrasis dalykas, aš norėjau rafinuotesnių meno dirbinių ir meistriškumo.

Taigi aš pradėjau galvoti ir sudarinėti sąrašus tų dalykų, kurie padėtų sukurti tobulą bienalę. Taigi nusprendžiau sukurti savo paties bienalę. Aš pats ją organizuosiu ir režisuosiu ir pristatysiu pasauliui. Taigi, pamaniau, gerai, reikia kokių nors kriterijų, pagal kuriuos atrinksiu darbus. Tarp visų nustatytų kriterijų yra du pagrindiniai dalykai. Vieną iš jų aš vadinu "Močiutės testu". Tai reiškia, kad aš įsivaizduoju, kaip turėčiau paaiškinti meno kūrinį savo močiutei per penkias minutes. Ir jeigu man nepavyksta jo paaiškinti per penkias minutes, tuomet tai pernelyg nesuprantama arba skirta pernelyg siauram ratui ir tai dar nėra pakankamai ištobulinta. Reikia ties tuo darbu dirbti tol, kol jis bus aiškiai suprantamas. Na, o antrasis mano taisyklių rinkinys - nemėgstu vadinti jų taisyklėmis, nes tai menas - mano kriterijus būtų trys esminiai dalykai, arba trys "H" tai galva [Head], širdis [Heart] ir rankos [Hands]. Taigi į didį meną reikia įdėti galvą: jis turi pasižymėti įdomiomis, intelektualiomis idėjomis ir koncepcijom. Jis turi turėti širdį, tam, kad skleistų aistrą, jausmus ir dvasią. Ir į jį turi būti įdėtas rankų darbas, jis turi būti pagamintas meistriškai.

Taigi pradėjau galvoti, kaipgi aš sukursiu šią bienalę, kaip man reikės apkeliauti pasaulį ir surasti tuos menininkus. Ir tada vieną dieną aš suvokiau, kad yra lengvesnis būdas visa tai padaryti. Aš tiesiog viską sukursiu pats, savo jėgomis. (Juokas) Tai štai ką aš padariau. Taigi aš pamaniau, kad bienalei reikia menininkų. Aš organizuosiu tarptautinę bienalę, todėl man reikės menininkų iš viso pasaulio. Taigi aš pramaniau šimtą menininkų iš viso pasaulio. Aš įsivaizdavau jų biografijas, jų gyvenimo aistras ir jų meno rūšis, ir pradėjau kurti jų darbus.

(Juokas)

(Plojimai)

Aš jaučiau, kad štai, štai tas projektas, kurį aš galėčiau vykdyti visą savo gyvenimą. Todėl nusprendžiau, kad tikrai sukursiu tikrą bienalę. Aš dvejus metus dirbsiu dirbtuvėse. Ir per tuos dvejus metus aš viską sukursiu. Ir aš tą padariau. Taigi turėčiau pradėti kalbėti apie visus šiuos menininkus. Na, diapazonas yra gana platus. Aš pats linkęs prie technikos, todėl buvau įsimylėjęs šį projektą, man patiko žaisti su visomis technikomis. Štai, pavyzdžiui, realisto paveiksluose, kurie gali būti tiek tokio tarsi senųjų meistrų stiliaus, tiek iš tiesų realistiški natiurmortai, tačiau gali būti ir paveikslai, kuriuose tapau vienu vieninteliu šereliu. Na, o iš kitos pusės, gali būti vaidyba ir trumpi filmai bei vidaus instaliacijos, kaip štai ši vidaus instaliacija, ir štai ši, arba išorės instaliacijos, kaip štai ši, arba ši. Žinoma, turėčiau paminėti, aš tikrai kūriau visus šiuos daiktus. Nuotraukos nėra patobulintos "Photoshop" programa. Pavyzdžiui, čia aš iš tiesų esu upės vandenyje su tomis žuvimis.

Taigi leiskite man pristatyti Jums keletą mano pramanytų menininkų. Tai Nell Remmel. Nell domisi žemės ūkio procesais ir būtent tuo remiasi jos darbai. Šis kūrinys, kuris vadinasi "Apversta Žemė" - ji norėjo parodyti, kaip dangus gali dezinfekuoti nederlingą žemę. Ir panaudodama milžiniškus veidrodžius - (Plojimai) Taigi ji paėmė milžiniškus veidrodžius ir paguldė juos į purvą. Šis veidrodis yra 6,7 m ilgio. Man šiame jos darbe patinka tai, kad eini aplink jį ir žiūri žemyn į dangų, žiūrint žemyn, kad pamatytum dangų, jis atsiskleidžia visai kitaip. Ir turbūt geriausia šio kūrinio dalis atsiskleidžia temstant ir auštant, kai nusileidžia prieblanda ir dirva yra tamsi, tačiau viršuje dar yra šviesos. Taigi tu stovi čia, o visa kita skendi tamsoje, ir štai yra vartai, į kuriuos norisi įšokti. Šis kūrinys buvo nuostabus. Jis yra mano tėvų namuose, galiniame kieme, Arkanzase. Ir man labai patiko kasti tą duobę. Ši dalis buvo labai smagi, nes šią minkštą dirvą teko kasti dvi dienas.

Kita menininkė yra Kay Overstry, ir ją domina efemeriškumas ir laikinumas. Ir naujausias jos projektas vadinasi "Oras, kurį sukūriau aš." Ir ji kuria orą savo kūno mastu. Šis kūrinys vadinasi "Šerkšnas". Ji šaltą sausą naktį išėjo į lauką ir pirmyn ir atgal kvėpavo ant pievutės tam, kad paliktų - kad paliktų savo gyvybės žymę, savo gyvenimo žymę. (Plojimai) Čia 1,6 m ilgio šerkšno juosta, kurią ji paliko. Saulė pakyla ir viskas ištirpsta. Čia vaidino mano mama.

Na, o kiti menininkai, tai grupelė japonų menininkų, tai japonų menininkų kolektyvas - (Juokas) Tokijuje. Ir jie siekė sukurti naują, alternatyvią meno erdvę. Ir tam jiems reikėjo finansavimo, taigi jie sugalvojo tokį įdomų projektą, skirtą lėšoms surinkti. Vienas iš jų šedevrų yra kortelės su nutrinamu apsauginiu sluoksniu. (Juokas) Tai štai ką jie daro - kiekvienas iš šių menininkų ant 22,9x17,8 cm dydžio kortelių, kurias jie parduoda už 10 dolerių, nupiešė originalius meno kūrinius. Taigi Jūs nusiperkate vieną tokią kortelę ir nutrynę apsauginį sluoksnį arba randate meno kūrinį, arba ne. Na, Japonijoje tai įžiebė tikrą susižavėjimo kibirkštį, nes kiekvienas nori turėti šedevrą. O tas, kurios labiausiai ieškomos, iš tiesų reikia nutrinti tik vos vos. Ir visi šie darbai, tam tikra prasme, reiškia sėkmę, lemtį arba galimybę. Pirmosiose pavaizduoti didžiojo aukso puodo laimėtojai keletą metų prieš ir po laimėjimo.

Na o šis vadinasi "Piešiant trumpą pagaliuką." (Juokas) Man šis kūrinys labai patinka, nes aš turiu mažą pusbrolį, kuris vieną dieną pristatė mane (o tai, mano manymu, yra tiesiog puikus pristatymas) savo draugui tokias žodžiais, "Tai mano pusbrolis Shea. Pagaliukus jis piešia tikrai labai gerai. (Juokas) Tai vienas iš geriausių komplimentų per visą mano gyvenimą.

Štai menininkas Gus Weinmueller ir jis vykdo projektą, didžiulį projektą, pavadinimu "Menas Žmonėms". Ir šiame projekte jis vykdo kiek mažesnį projektą pavadinimu "Menininkai Jūsų namuose". Tai, ką jis daro, yra -- (Juokas) jis praleidžia savaitę laiko su šeima. Jis išdygsta jų verandoje, ant jų durų slenksčio, su dantų šepetėliu ir pižama, ir yra pasiruošęs su jais praleisti savaitę. Ir naudodamas tik tai, kas yra po ranka jis pradeda kurti nedidelę studiją, kurioje dirbs. Ir tą savaitę jis praleidžia kalbėdamas su šeima apie tai, kas jų manymu yra didis menas. Taigi jis su šeima diskutuoja. Ir knaisiojasi po visus jų daiktus ir randa medžiagas, iš kurių kurs savo kūrinį. Ir jis kuria darbą, kuris atsako į šeimos klausimą apie tai, kas yra didis menas. Šiai šeimai jis nutapė natiurmortą. Tačiau kad ir ką jis sukurtų, viskas yra su nuorodomis į lizdelio sukimą, erdvę ir asmeninę nuosavybę.

Dar vienas projektas, kurį įgyvendino Jaochim Parisvega, jis domisi - jis tiki, kad menas yra visur ir laukia. Ir kad jį reikia tik šiek tiek pastūmėti, kad jis įvyktų. Ir jis inicijuoja tą postūmį pasitelkdamas gamtos jėgas, kaip savo darbų serijoje, kur jis naudojo lietų kurti paveikslus. Šis projektas vadinasi "Meilės Lizdeliai". Jis pasistengė, kad laukiniai paukščiai kurtų meną už jį. Jis padėjo medžiagas tokiose vietose, iš kurių paukščiai jas galėtų paimti ir jie meistriškai sukūrė lizdus už jį. Štai šis vadinasi "Meilės Spynelės Lizdas". Šis vadinasi "Garso Kasetės Dainos apie Meilę Lizdas". (Juokas) O štai šis vadinasi "Fizinio suartėjimo Lizdas". (Juokas)

Kita - Sylvia Slater. Sylvia domisi meno mokymu. Ji labai rimta šveicarų menininkė. (Juokas) Ir ji galvojo apie savo draugus ir šeimą, kurie dirba chaoso pilnose vietovėse ir besivystančiose valstybėse, ir ji pagalvojo, ką tokio vertingo galėčiau jiems sukurti, ką jie galėtų panaudoti jeigu netyčia atsitiktų kas nors bloga ir jie, pavyzdžiui, turėtų išsipirkti sau kelią per sieną arba susimokėti žudikui už gyvybę. Taigi galiausiai ji nusprendė sukurti šiuos į kišenę telpančius meno kūrinėlius, kurie yra žmonių, kurie juos nešiosis, portretai. Ir Jūs tai visada nešiositės su savimi, ir jeigu viskas pakryptų į blogą, Jūs galėtumėte susimokėti ir išsipirkti gyvybę. Taigi ši kaina už gyvybę yra skirta ne pelno siekiančios irigacijos programos direktoriui. Taigi reikia tikėtis, kad Jums niekada nereikės jo panaudoti, ir, kad tai bus palikimas, kurį galėsite perduoti iš kartos į kartą. Taigi kūrėja šiuos suvenyrus gamina taip, kad juos būtų galima suskaldyti į apmokėjimus, arba jie gali būti kaip štai šie, tai lapeliai, galintys atstoti apmokėjimus. Taigi jie yra vertingi. Tai brangieji metalai ir brangakmeniai. Na, o štai šis turėjo būti suskaldytas. Prieš kurį laiką šio suvenyro savininkas turėjo atskelti gabalėlį, kad galėtų pasprukti iš Egipto.

Štai čia duetas, Michael Abernathy ir Bud Holland. Ir jie mėgsta kurti kultūrą, tiesiog tradiciją. Taigi jie ateina į vietą ir mažoje geografinėje zonoje pabando sukurti naują tradiciją. Čia yra Rytų Tenesis ir jie nusprendė, kad mums reikia teigiamos tradicijos, kuri derėtų su mirtimi. Taigi jie sugalvojo šį šokį ant kapo. Šokis ant kapo - šokis ant kapo šokamas norint paminėti sukaktuves arba gimtadienį. Jūs sukviečiate visus savo draugus ir šeimą ir šokate ten, kur būsite palaidoti. (Juokas) Ir tai darydami mes sulaukėme daug dėmesio. Aš įkalbėjau savo šeimą tai daryti ir jie nežinojo, ką aš darau. Aš jiems tariau: "Apsirenkite lyg eitumėte į laidotuves. Turime šiokio tokio darbelio." Taigi mes atvykome į kapines ir sukūrėme šitai, ir tai buvo labai linksma - tas dėmesys, kurio sulaukėme. Jūs šokio žingsniu judate ant kapo. Ir Jums pašokus šokį visi Jus sveikina ir sako Jums, koks Jūs puikus. Ir iš esmės tai tarsi jūsų laidotuvės, kuriose Jūs turite galimybę sudalyvauti. Tai mano mama ir tėtis.

Štai šį sukūrė Jason Birdsong. Jį domina tai, kaip mes žiūrime į pasaulį gyvūnų akimis, kaip mus domina mimikrija ir maskuotės. Na žinote, mes žiūrime žemyn į tamsią alėją arba į džiunglių taką stengdamiesi įžiūrėti veidą arba gyvį. Tiesiog toks yra mūsų prigimtinis matymo kampas. Taigi jis su šia idėja žaidžia. Ir štai šis kūrinys: iš tikrųjų čia ne lapai. Čia drugelių, turinčių natūralią maskuotę, rūšis. Taigi jis juos suporuoja. Čia kita lapų šūsnis. Iš tikrųjų čia visos tikros drugelių rūšys. Ir jis sujungia juos su paveikslais. Pavyzdžiui, čia yra gyvatės dėžėje paveikslas. Taigi jūs atidengiate dėžę ir pamanote: "Vau, viduje juk yra gyvatė." Tačiau iš tikrųjų čia paveikslas. Taigi jis įdomiai kalba apie realizmą ir mimikriją ir kaip mes galime būti apgauti puikios maskuotės.

(Juokas)

Dar viena menininkė Hazel Clausen. Hazel Clausen yra antropologė, kuri išėjo metinių atostogų ir tarė sau: "Žinote, aš daug ką išsiaiškinčiau apie kultūrą jeigu aš sukurčiau kultūrą, kuri neegzistuoja". Taip ji ir padarė. Ji sukūrė šveicarų žmones, kurie vadinami uvulitais, ir jie moka tą išskirtinę tirolietišką dainą, kuriai dainuoti jie naudoja savo liežuvėlius. Todėl jie ir vadinami uvulitais. Jų manymu viskas yra puolę dėl uždrausto vaisiaus. Ir tai yra jų kultūros simbolis. Tai iš dokumentinio filmo, kuris vadinasi "Lytiniai santykiai ir populiacijos valdymas tarp uvulitų." Tai jų tipiškas siuvinys ant Angoros ožkų vilnų audinio. Tai viena iš jų įkūrėjų, Gert Schaeffer. (Juokas) Iš tikrųjų tai mano teta Irene. Buvo taip smagu, kai pramanytas asmuo darė pramanytus dalykus. Ir aš plyštu juokais žiūrėdamas į šią nuotrauką, nes žinau, kad tai prancūziškas audinys iš Angoros ožkų vilnos ir visi senoviniai vokiški kaspinai ir vilnonis audinys, kurį gavau iš vienos gamyklos Nebraskoje ir kurį turiu jau kokius 10 metų ir dar senoviški kinietiški sijonai.

Toliau menininkų kolektyvas pavadinimu Sidabriniai Dobermanai. Jų devizas yra skleisti pragmatizmą vienu metu tik vienam žmogui. (Juokas) Ir juos labai domina, kokiais pernelyg išlepintais mes tapome. Ir štai čia vienas iš jų komentarų apie tai, kokiais išlepintais mes tapome. Taigi jie ant kiekvieno šios tvoros spyglio uždėjo įspėjimo ženklą. (Juokas) (Plojimai) Šis darbas vadinasi "Arklio Pojūčio Tvora".

Kitas menininkas yra K. M. Yoon, tikrai labai įdomus Pietų Korėjos menininkas. Ir jis atnaujina Konfucijaus mokslinių akmenų meno tradiciją. Kitas menininkas - Maynard Sipes. Myliu Maynard Sipes, tačiau jis gyvena savo pasaulyje, ir, tebūna palaiminta jo širdis, jis toks paranojikas. Kitas - Roy Penig, tikrai įdomus menininkas iš Kentukio, jis maloniausias vyrukas. Kartą jis net išmainė meno dirbinį į gabalą valstybinio sūrio, nes žmogus taip labai jo norėjo.

Kita menininkė yra iš Australijos, Jannen Jackson, ir čia dalis jos projekto pavadinimu "Ką veikia menas, kai mes į jį nežiūrime." (Juokas) Kitas menininkas yra būrėjas iš Lietuvos, Jurgis Petrauskas. Kita - Ginger Cheshire. Čia iš jos trumpo filmuko pavadinimu "Paskutinis žmogus." O čia mano pusseserė ir mano sesers šuo vardu Gabby. Kitas yra Sam Sandy. Jis Australijos Aborigenų vyresnysis, ir jis taip pat yra menininkas. Čia iš jo didelio keliaujančios skulptūros projekto, kurį jis vykdo.

Šis iš Estelle Willoughsby projekto. Ji gydo spalvomis. Ir ji yra viena iš produktyviausių menininkių iš viso šio 100 menininkų būrio, nepaisant to, kad kitais metais jai sueis 90. (Juokas) Šį darbą atliko Z. Zhou, jį domina sąstingis. Kita yra Hilda Singh, ji vykdo projektą pavadinimu "Socialinė apranga."

Kita yra Vera Sokolova. Turiu pasakyti, kad Vera šiek tiek mane baugina. Negali žiūrėti jai tiesiai į akis, nes ji tikrai gana baisi. Ir gerai kad ji nėra tikra; ji supyktų, kad aš taip pasakiau. (Juokas) Sankt Peterburge ji dirba akinių parinkėja ir žaidžia su optika. Kitas yra Thomas Swifton. Čia epizodas iš filmo "Sudžiūvėlio Nuotykiai." (Juokas) Čia Cicily Bennett kūrinys, jis iš trumpų filmų serijos.

Na ir po šio yra dar 77 kiti menininkai. Ir kartu su visais tais 77 kurių jūs nematote, tai mano bienalė. Ačiū Jums. Ačiū. Dėkoju. (Plojimai) Ačiū. Dėkoju. (Plojimai)