Robin Ince: Mokslas prieš stebuklus?

Pirmiausia, norėčiau visų Jūsų atsiprašyti, nes neturiu jokio Power Point pristatymo. Tad padarysiu štai ką: retkarčiais padarysiu tokį judesį ir Power Point demokratijos akimirką galėsite įsivaizduoti tai, ką norite matyti.

Aš vedu radijo laidą. Laida vadinasi "Begalinis beždžionių narvas." Ji yra apie mokslą, apie racionalizmą. Taigi kiekvieną savaitę mes gauname daug skundų mes gauname daug skundų -- skundų, įskaitant vieną, kurio sulaukiame labai dažnai, apie tai, kad pats pavadinimas "Begalinis beždžionių narvas" šlovina vivisekcijos idėją. Mes gan gerai paaiškinome tiems žmonėms, kad begalinis beždžionių narvas yra erdvus.

(Juokas)

Kažkas skundėsi, kad pati "Begalinio beždžionių narvo" idėja yra nesąmoninga. Begalinis skaičius beždžionių niekad nesugebėtų parašyti Šekspyro veikalų. Mums tai žinoma, nes buvo atliktas eksperimentas. Taip, 12 beždžionių savaitei buvo duota po rašymo mašinėlę ir po savaitės jos jas naudojo tik kaip tualetą.

(Juokas)

Bet pagrindinis elementas, dažniausiai mūsų gaunamas skundas-- ir labiausiai mane neramininantis-- yra, kad žmonės sako: "Ak, kodėl gi jums būtina gadinti magiją? Jūs pristatote mokslą ir tai gadina magiją." Aš baigęs menų studijas; myliu mitus ir magiją ir egzistencializmą ir savęs nekentimą. Tą aš darau. Bet aš taip pat nesuprantu, kaip tai gadina magiją. Manau, visi stebuklai, kuriuos gali atimti mokslas, bus pakeisti kažkuo nemažiau stebuklingu.

Pavyzdžiui, astrologija: kaip dauguma racionalistų, aš esu žuvys. (Juokas) Taigi astrologija-- pašalinam banalią idėją, kad Jūsų gyvenimą galima nuspėti; kad jūs, galbūt šiandien, sutiksit laimingą žmogų dėvintį skrybėlę. To nebėra. Bet jei norime žvelgti į dangų ir matyti prognozes, vis dar galim. Galime prognozuoti galaktikų susidarymą, vienų galaktikų susidūrimą su kitomis, nuspėti naujas saulės sistemas. Tai nuostabus dalykas. Jei Saulė vieną dieną sugebėtų-- ir Žemė taip pat, tiesą sakant-- jei Žemė sugebėtų perskaityti savo pačios astrologinį, astronominį grafiką, ten būtų parašyta: "Prasta diena planavimui. Jus praris raudonoji milžinė."

Ir man tai taip pat, jei manote, kad jaudinuos dėl pasaulių netekties, Daugelio Pasaulių teorija-- viena iš gražiausių, žavingiausių, kartais šiurpinančių idėjų iš kvantinės interpretacijos-- yra nuostabus dalykas. Kad kiekvienas čia esantis asmuo, kiekvienąkart šiandien priimdamas sprendimą, kiekvienąkart Jūs gyvenime priimdami sprendimą, ne iš tiesų priimate tą sprendimą, bet iš tikrųjų, kiekvienas tų sprendimų variantas yra priimamas ir kiekvienas jų išsivysto į naują visatą. Tai nuostabi idėja. Jei manote, kad Jūsų gyvenimas niekam tikęs, visada atminkite, kad yra kitas Jūs, kuris priėmė daug blogesnių sprendimų nei jūsiškis. (Juokas) Jei kada pamąstote, "Ak, noriu viskam padaryti galą," galo nedarykit. Atminkit, kad daugumoje visatų, Jūs iš viso neegzistuojate. Tai mane savotiškai keistai labai labai guodžia.

Reinkarnacija, dar vienas dalykas, kurio nebėra -- pomirtinis gyvenimas. Bet ji nepranyko. Mokslas iš tikrųjų teigia, kad mes gyvensime amžinai. Na, yra vienas kabliukas. Mes ne iš tikrųjų gyvensim amžinai. Jūs negyvensite amžinai. Jūsų sąmonė, jūsų jūs-ybė, mano man-ybė-- jie atkrenta. Bet kiekviena mūs sudaranti dalelė, kiekvienas atomas jau yra sukūręs miriadą skirtingų dalykų ir sukurs miriadą najų dalykų. Mes buvome kalnai, ir obuoliai, ir pulsarai, ir kitų žmonių keliai. Kas žino, gal vienas jūsų atomų kadaise buvo Napoleono kelis. Tai geras dalykas. Skirtingai nuo visatos gyventojų, pati visata nėra švaistūnė. Mes visi esame visiškai perdirbami. Ir kai mirštame, mūsų net nereikia išrūšiuoti į skirtingus atliekų maišus. Tai nuostabus dalykas.

Supratimas, mano manymu, nepašalina nuostabos ir džiaugsmo. Pavyzdžiui, mano žmona gali atsisukti į mane ir tarti: "Kodėl tu mane myli?" Ir aš galiu visiškai nuoširdžiai pažvelgti jai į akis ir atsakyti: "Todėl, kad mūsų feromonai atitiko mūsų uoslės receptorius." (Juokas) Nors aš tikriausiai taip pat pasakysiu ką nors apie jos plaukus ir charakterį. Ir tai yra nuostabus dalykas. Meilė dėl tokių dalykų nemiršta.

Skausmas irgi nepraeina. Tai siaubingas dalykas, nors aš suprantu skausmą. Jei kas nors man trenkia-- o dėl mano charakterio, tai pastaruoju metu nutinka gan dažnai -- aš suprantu iš kur tas skausmas kyla. Pagrinde tai momento-energijos santykis, kuriame ketvirtasis vektorius yra pastovus - štai kas tai yra. Bet aš negaliu sureaguoti ir atšauti: "Cha! Ar tai geriausia tavo momento-energijos santykio ketvirtojo vektoriaus konstanta?" Ne, aš tiesiog išspjaunu dantį.

(Juokas)

Ir tai visi šie skirtingi dalykai -- meilė mano vaikui. Turiu sūnų. Jo vardas Archie. Man labai pasisekė, nes jis geresnis už visus kitus vaikus. Žinau, kad jums taip neatrodo. Galbūt turite savo vaikų ir galvojate: "O ne, mano vaikas geriausias." Tuo evoliucija nuostabi -- polinkis manyti, kad savas vaikas geriausias. Daugeliu atveju, tai tiesiog išlikimo taktika. Mes matome savo genų pernešėją ir todėl jį mylim. Bet to mes nepastebim; mes tiesiog mylim besąlygiškai. Tai nuostabus dalykas. Nors vis tiek drįstu sakyti, kad mano sūnus geriausias ir yra geresnis už Jūsų vaikus. Aš atlikau keletą bandymų.

Visi šie dalykai man kelia tiek daug džiaugsmo ir jaudulio ir nuostabos. Net kvantinė mechanika gali jums padėti pasiteisinti dėl prastai atliktos namų ruošos, pavyzdžiui. Tarkim, jūs vienas buvote namie savaitę. Namas siaubingos būklės. Jūsų partneris tuojau grįš. Jūs mąstote, ką daryti? Nedarykit nieko. Viskas, ką tereikia padaryti, yra, jai įėjus vidun, naudojantis kvantine interpretacija, tarti: "Labai atsiprašau. Akimirką nustojau stebėti namą ir, kai vėl ėmiau stebėti, viskas jau buvo atsitikę." (Juokas) Tai stiprusis antropinis dulkių siurbimo principas.

Man tai labai labai svarbus dalykas. Net ir bekeliaujant čia-- kiek džiaugsmo aš patiriu kiekvieną kartą čia keliaudamas. Tik pamanykit, pašalinam mitus ir vis tiek yra kažkas stebuklingo. Sėdžiu traukinyje. Kiekvieną kartą įkvėpdamas, įkvepiu milijoną bilijonų bilijonų deguonies atomų. Sėdžiu ant sėdynės. Nors žinau, kad sėdynė sudaryta iš atomų, ir todėl daugeliu atžvilgiu - iš tuščios erdvės, man ji patogi. Pažvelgiu pro langą, ir suprantu, kad kiekvieną kartą, kai mes sustojame ir aš žiūriu pro langą, to lango aprėptam plote, kad ir kur bebūtume, aš stebiu daugiau gyvybės, nei jos yra likusioje mums žinomos visatos dalyje už Žemės planetos ribų. Jei nukeliausite į safario parkus Saturne arba Jupitery, teks nusivilti. Ir aš suvokiu, kad tai stebiu smegenimis, žmogaus smegenimis, sudėtingiausiu mums žinomos visatos dalyku. Tai man yra neįtikėtinas dalykas. Ir žinote ką, to turbūt užteks.

Steven Weinberg, Nobelio laureatas, kartą pasakė: "Kuo visata atrodo labiau suvokiama, tuo labiau ji atrodo beprasmė." Kai kuriuos žmones, tai gali nuvesti prie minties apie nihilizmą. Bet man taip nėra. Tai nuostabus dalykas. Aš džiaugiuosi, kad visata yra beprasmė. Tai reiškia, kad jei pasieksiu savo gyvenimo galą, visata negalės atsisukti į mane ir rėžti: "Žioply, ką tu veikei? Ne tame prasmė." Aš pats galiu susikurti paskirtį. Jūs galite susikurti sau paskirtį. Mes turime asmeninę galią tarti, "Štai ką aš noriu daryti." Ir man tai beprasmėje visatoje yra nuostabus dalykas. Aš pasirinkau pasakoti kvailus juokelius apie kvantinę mechaniką ir Kopenhagos interpretaciją. Jūs, įsivaizduoju, galite savo laiką panaudoti daug geriau.

Labai ačiū. Viso gero.

(Plojimai)