Rebecca MacKinnon: susigrąžinkime internetą!

Pradėsiu nuo šios reklamos, įkvėptos George Orwell, kurią Apple paleido 1984-iais.

(Vaizdo įrašas) Didysis Brolis: Mes esame vieningi žmonės su viena valia, vienu ryžtingumu, viena priežastimi. Mūsų priešai tegul kalba iki mirties, ir mes kovosime prieš juos naudodami jų pačių suirutę. Mes nugalėsim. Pasakotojas: Sausio 24, Apple Computer pristatys Macintosh. Ir jūs suprasite kodėl 1984-ieji nebus kaip "1984-ieji".

Rebecca MacKinnon: Taigi pagrindinė šio įrašo žinutė išlieka lygiai tokia pat stipri ir šiandieną. Technologijos, sukurtos inovatyvių kompanijų mus išlaisvina. Prasukime į priekį daugiau nei du dešimtmečius. Apple išleidžia iPhone Kinijoje ir dėl cenzūros sumetimų užblokuoja Dalai Lama ir keletą kitų, politiškai jautrių programėlių, nes Kinijos valdžia paprašė tai įvykdyti kiniškoje programėlių parduotuvėje. Amerikiečių politikos karikatūristo Mark Fiore satyriška programėlė taip pat buvo cenzūruota Jungtinėse Valstijose, kadangi keli Apple darbuotojai sunerimo, jog programėlė galėtų būti įžeidi tam tikroms grupėms. Jo programėlė nebuvo išnaujo paleista, kol jis nelaimėjo Pulitzerio premijos. Vokiško žurnalo Stern, naujienų žurnalo, programėlė taip pat buvo cenzūruota, nes Apple prižiūrėtojai palaikė ją šiek tiek per daug rasistiška jų vartotojams, nepaisant to, kad šis žurnalas yra visiškai legaliai parduodamas spaudos kioskuose visoje Vokietijoje. Ir dar viena, nesena kontraversija - Apple cenzūravo Palestiniečių protestų programėlę po to, kai Izraelio valdžia išreiškė savo susirūpinimą, kad programėlė gali būti panaudota suorganizuoti smurtines atakas.

Taigi štai reikalas, mes esame situacijoje, kai privačios kompanijos pritaiko cenzūros standartus, kurie dažnai yra gana savavališki ir apskritai labiau riboti, nei konstituciniai laisvo žodžio standartai, egzistuojantys demokratijose. Arba kompanijos atsako į autoritarinių režimų cenzūros prašymus, kurie visiškai neatitinka sutikimų tų, kuriuos jie valdo. Arba jos atsako į prašymus ir susirūpinimus iš valdžių, kurios neturi jokios jurisdikcijos prieš daugelį vartotojų ir žiūrovų besinaudojančių būtent tuo turiniu.

Taigi štai situacija. Pasaulyje prieš internetą auksčiausia mūsų fizinių laisvių valdžia, arba to nebuvimas, buvo beveik visiškai kontroliuojama nacionalinių valstybių. Bet dabar turime šį naują privatų aukščiausios valdžios sluoksnį kibernetinėje erdvėje. Ir jų sprendimai apie programinės įrangos kodavimą, inžineriją, dizainą, naudojimo sąlygas - visa tai egzistuoja lyg įstatymas, kuris apsprendžia, ką mes galime ir ko negalime daryti su savo skaitmeniniais gyvenimais. Ir jų suverenitetai, kompleksiniai, globaliai sujungti, kai kuriais atvejais gali nacionalinių valstybių suverenitetams mesti iššūkį labai jaudinančiais būdais, bet kartais jie taip pat atlieka projektavimo ir plėtros vaidmenį, kontrolės, ką žmonės gali ir ko negali daryti su informacija metu, kas turi daugiau nei bet kada ankčiau poveikio valdžios praktikavimui mūsų fiziniame pasaulyje. Galų gale, netgi laisvo pasaulio lyderiui reikia šiek tiek pagalbos iš Facebookistano sultono, jeigu jis nori būti išrinktas ir kitais metais.

Ir šios platformos tikrai buvo labai naudingos Tuniso ir Egipto aktivistams praeitą pavasarį ir kitais kartais. Kaip Wael Ghonim, Egiptietis, dienos metu Google vadovaujantysis pareigūnas, slaptas Facebook aktivistas nakčia, garsiai pasakė CNN po Mubarak nusišalinimo, "Jeigu norite išlaisvinti visuomenę, tiesiog duokite jiems internetą". Tačiau vienas dalykas yra nuversti valdžią, ir visai kitas pastatyti stabilią demokratiją, tai yra daug komplikuočiau. Kairėje yra nuotrauka, kurią padarė Egiptiečių aktivistas dalyvavęs Egipto krašto apsaugos biurų šturmavime Kovo mėnesį. Ir dauguma agentų naikino kiek tik pajėgė daugiau dokumentų ir tiesiog paliko jų krūvas. Tačiau kai kurie failai buvo palikti nepaliesti ir aktivistai, kai kurie iš jų, rado jų pačių sekimo įrašus, pilnus nuorašų iš jų el. pašto, jų mobilaus telefono sms žinučių, netgi Skype pokalbių. Ir vienas iš aktyvistų netgi rado kontraktą su Western kompanija dėl sekimo technologijos pardavimo Egipto apsaugos pajėgoms. Egipto aktyvistai mano, kad šios technologijos, skirtos sekimui, vis dar yra naudojamos pereinamojo laikotarpio institucijų tinkluose.

Ir Tunise, cenzūra išties pradėjo keistis Gegužę - ne taip plačiai, kaip kai vadovavo prezidentas Ben Ali. Bet čia jūs pamatysite užblokuotą puslapį, tai yra pavyzdys to, kas nutinka kai bandote pasiekti tam tikrus Facebook puslapius ir kitus tinklapius, kuriuos pereinamojo laikotarpio institucijos įvertino kaip galinčius įžiebti smurtą. Protestuodamas prieš tai, blogeris Slim Amamou, kuris buvo Ben Ali pasodintas į kalėjimą, o po revoliucijos tapo pereinamosios valdžios dalimi, atsistatydino savo kabinete per protestus. Bet Tunise vyko daug debatų apie tai, kaip reikėtų su tokia problema elgtis.

Iš tiesų, Twitter'yje buvo keletas žmonių, kurie palaikė revoliuciją ir sakė "Na, iš tiesų, mes norime demokratijos ir laisvos saviraiškos, bet yra ir temų, kurios negali būti toleruojamos, nes jos yra per daug smurtinės ir gali destabilizuoti mūsų demokratiją. Tačiau sunkiausia yra nuspręsti, kas turi galią daryti šiuos sprendimus ir kaip užtikrinti, kad tie žmonės nepiktnaudžiautų savo galia? Kaip Riadh Guerfali, skaitmeninis aktivistas veteranas iš Tuniso pastebėjo po incidento: "Prieš tai viskas buvo paprasta: geri vyrukai buvo vienoje pusėje, blogi - kitoje. Šiandien, viskas yra kur kas klastingiau." Sveiki atvykę į demokratiją, mūsų Tuniso ir Egipto draugai.

Realybė yra, kad šiom dienomis netgi demokratiškoje visuomenėje mes neturime gerų atsakymų į tai, kaip subalansuoti saugumo poreikį ir teisėsaugą vienoje pusėje ir pilietinių teisių apsaugą bei laisvą žodį kitoje, mūsų skaitmeniniuose tinkluose. Iš tiesų, Jungtinėse Valstijose, kad ir ką begalvotume apie Julian Assange, netgi žmonės, kurie nebūtinai yra jo fanai, visviena esame susirūpinę būdu, kuriuo Jungtinių Valstijų valdžia ir keletas kompanijų susitvarkė su Wikileaks. Amazon tinklapių talpinimo filialas atsisakė Wikileaks kaip savo kliento po to, kai gavo skundą iš JV senatoriaus Joe Lieberman, nepaisant to, kad Wikileaks dar nebuvo pateikti kaltinimai, ką jau bekalbėti apie nuteisimą, dėl jokio nusikaltimo.

Dar mes manome, kad internetas yra pasienius naikinanti technologija. Štai yra socialinių tinklų pasaulio žemėlapis ir, aišku, Facebook užkariavo didžiają dalį pasaulio - tai yra geras arba blogas dalykas, priklauso nuo to, kaip jums patinka Facebook paslaugų valdymo stilius. Tačiau pasieniai vistiek išlieka tam tikrose kibernetinėse erdvėse. Brazilijoje ir Japonijoje, tai vyksta dėl išskirtinų kultūrinių ir lingvistinių priežasčių. Bet jeigu pažvelgtumėte į Kiniją, Vietnamą ir keletą buvusių Sovietų Sąjungos šalių, pamatysite nerimą keliančią tendenciją. Mes atsiduriame situacijoje, kai valdžios ir vietinių socialinių tinklų kompanijų santykis kuria situaciją, kurioje, finale, galimas šių platformų potencialas yra suvaržomas dėl santykių tarp kompanijų ir valdžios.

Kinijoje dabar yra "didžioji ugniasienė", lyg gerai žinoma siena, kuri blokuoja Facebook ir Twitter ir dabar Google+ bei daugybę kitų užsienio tinklapių. Ir tai daroma dalinai padedant Western technologijoms. Bet tai tik viena istorijos pusė. Kita istorijos pusė yra reikalavimai, kuriuos Kinijos valdžia pateikia visoms kompanijoms, vykdančioms veiklą Kinijos internete, ir tai yra žinoma kaip savidisciplinos sistema. Paprasta anglų kalba, tai reiškia jų vartotojų cenzūrą ir sekimą. Tai yra ceremonija, kurioje dalyvavau 2009, kai Kinijos Interneto Bendrija teikė apdovanojimus top 20 Kinijos kompanijų, kurios geriausiai taikė savidisciplinos principus -- tai yra geriausiai valdė savo turinį puslapyje. Ir Robin Li, Baidu vykdintysis direktorius, tai lyderiaujanti Kinijos paieškos sistema, buvo vienas iš apdovanotųjų.

Rusijoje, jie dažniausiai neblokuoja interneto ar tiesiogiai necenzūruoja tinklapių. Bet jie turi tinklapį, pavadinimu Rospil, kuris yra antikorupcijos puslapis. Ir dar šiais metais, įvyko nerimą keliantis incidentas, kai žmonės, kurie buvo paaukoję Rospil per mokėjim tvarkymo sistemą pavadinimu Yandex Money, staiga sulaukė gasdinančių skambučių iš nacionalistų partijos atstovų, kurie gavo informaciją apie žmones, kurie paaukojo Rospil, per saugos paslaugų darbuotojus, kurie savo ruoštu kažkaip išgavo informaciją iš žmonių, dirbančių Yandex Money. Tai yra lyg šaltas dušas žmonių galimybei naudotis internetu siekiant palaikyti valdžią atsakingą. Taigi pasaulyje šiuo metu vyrauja situacija, kai vis daugėja šalių, kuriose internetas dalyvauja kaip tarpininkas santykiuose tarp piliečių ir valdžios, kuris visų pirma yra sudarytas iš privatiems asmenims priklausančių ir valdomų paslaugų.

Taigi svarbus klausimas yra, mano manymu, tai ne šie debatai, ar internetas labiau padės geriems ar blogiems vyrukams. Be abejo, tai suteiks galią tiems, kurie yra labiausiai patyrę technologijų naudojime ir geriausiai supranta internetą palyginus su priešininku. Pats svarbiausias klausimas, kurį mes turime šiandien klausti, tai kaip mes užtikrinsime, kad internetas išsivystis orientuotas į pilietiškumą. Nes aš manau visi sutiksite, kad vienintelis teisėtas valdžios tikslas yra tarnauti piliečiams. Ir aš sakyčiau, kad vienintelis teisėtas technologijų tikslas yra pagerinti mūsų gyvenimus, o ne manipuliuoti ir paversti mus vergais.

Taigi klausimas yra toks, mes žinome, kaip išlaikyti valdžią atsakingą. Mes nevisados tai darome gerai, bet mums reikia nuspėti kokie yra modeliai, politiniai ir instituciniai, kad tai pavyktų atlikti. Kai išlaikyti kibernetinės erdvės vadovus atsakingus viešajam interesui, kai didžioji dauguma vykdančiųjų direktorių sako, kad jų vienitelė pareiga yra maksimizuoti akcininkų pelną?

Ir valdžios reguliavimas, dažniausiai nelabai padeda. Yra situacijų, pavyzdžiui Prancūzijoje, kur prezidentas Sarkozy liepia vykdantiesiams interneto kompanijų direktoriams: "Mes esame tik teisėti viešojo intereso atstovai." Bet tada jis paima ir pradeda kovoti dėl įstatymų kaip liūdnai pagarsėjęs trijų streikų įstatymas, kuris atjungs piliečius nuo failų dalinimosi internetu, kuris buvo pasmerktas specialiojo JT Saviraiškos laisvės pranešėjo kaip nesuderinamas piliečių teisės komunikuoti pažeidimas, ir jis iškėlė klausimą tarp pilietinių organizacijų grupių apie tai, ar kai kurie politikos atstovai yra labiau suinteresuoti išsaugoti pramogų pasaulio interesus, negu ginti savo piliečių teises. Jungtinėje Karalystėje žmonės taip pat yra susirūpinę dėl įstatymo, pavadinimu Skaitmeninės Ekonomikos Aktas, kuris suteikia pareigą privatiems tarpininkams kontroliuoti piliečių elgseną.

Taigi ką mums reikia suprasti, tai kad jeigu ateityje mes norime turėti pilietiškai orientuotą internetą, mums reikia platesnio ir ilgalaikio internetinės laisvės judėjimo. Galiausiai juk kompanijos nenustojo teršti požeminio vandens, arba nenustojo samdyti 10-ies metų vaikų, žinoma, tik dėl to, kad vadovai vieną dieną pabudo ir nusprendė, kad tai būtų teisingas poelgis. Tai buvo rezultatas dešimtmečių tvaraus aktivizmo, akcininkų palaikymo, ir vartotojų palaikymo. Panašiai, valdžios nepriima inteligentiškų aplinkosaugos ir darbo įstatymų tik todėl, kad politikai nubudo vieną dieną taip besijausdami. Tai yra rezultatas labai tvaraus ir ilgai trunkančio politinio aktivizmo, dėl kurio gauname teisingus reglamentus ir teisingą korporacinį elgesį. Mums reikia nusistatyti tokį patį požiūrį į internetą.

Mums taip pat reikės politinės inovacijos. Pries maždaug 800 metų Anglijos baronai nusprendė, kad karalių dieviška teisė jiems jau nebeveikė taip gerai kaip anksčiau ir jie privertė Karalių John pasirašyti Didžiają Chartiją, kuri pripažino, kad netgi karaliai, kurie sakėsi turį dievišką taisyklę vistiek turėjo paklusti pagrindinėms taisyklėms. Tai paskatino ką mes dabar galime vadinti politine inovacija, kas galų gale privedė prie vadovaujančiųjų reglamento -- ir tai buvo pirmą kartą įvykdyta radikalios revoliucinės valdžios už jūrų, Amerikoje. Taigi mums dabar reikia išsiaiškinti, kaip sukurti tinklu sujungtųjų reglamentą.

Ir į ką tai panašu? Kol kas mes vis dar nežinome. Bet mums prireiks inovacijų, kurioms reikės ne tik koncentruotis į politika arba geopolitika, bet taip pat reikės spręsti klausimus susijusius su verslo vadyba, investuotojų elgsena, vartotojų pasirinkimais ir netgi programinės įrangos dizainą ir inžineriją. Kiekvienas iš mūsų turime svarbią rolę tokio pasaulio statyme, kuriame vyriausybė ir technologijos tarnauja pasaulio žmonėms, o ne atvirkščiai.

Ačiū jums labai.

(Plojimai)