Paul Root Wolpe: Laikas suabejoti bio-inžinerija.

Šiandien aš noriu pakalbėti apie dizainą, bet ne apie tokį, apie kokį mes įpratę galvoti. Aš noriu pakalbėti apie tai, kas dabar vyksta mūsų mokslinėje, bio-technologinėje kultūroje, kur, pirmą kartą istorijoje, mes turime galimybę kurti kūnus, kurti gyvūnų kūnus, kurti žmonių kūnus. Mūsų planetos istorijoje buvo trys didžiosios evoliucijos atšakos.

Pirmoji evoliucijos atšaka yra, ką mes suprantame kaip Darvino evoliuciją. Taigi, kaip daugelis žinot, rūšys gyveno tam tikrose ekologinėse nišose ir tam tikrose aplinkose ir tų aplinkų "spaudimas" parinko pakeitimus, kurie per įvairias rūšių mutacijas, buvo išsaugoti. Tada žmonės išžengė iš Darvino evoliucijos istorijos srovės ir sukūrė antrąją didžiąją evoliucijos atšaką, kuri teigė, kad tai mes pakeitėme aplinką, kurioje vystėmės. Mes, sukurdami civilizaciją, pakeitėme savo pačių ekologinę nišą. Ir tai buvo mūsų antras didysis - poros šimtų tūkstančių metų, 150,000 metų - mūsų evoliucijos nuotėkis. Pakeisdami savo aplinką mes privertėme savo kūnus vystytis. Ar tai buvo žemės ūkio bendruomenės kūrimas, ar modernioji medicina, mes pakeitėme savo pačių evoliuciją. Dabar mes įžengiame į trečiąją evoliucijos istorijos didžiąją šaką, kuri buvo vadinta labai įvairiai: "tyčinė" evoliucija, dizaino sukelta evoliucija - visai nepanašaus į protingą dizainą - ties kur mes iš tikro esame dabar, tyčia kuriame ir keičiame mūsų Žemėje gyvenančias fiziologines formas.

Taigi aš norėčiau Jums apie tai suteikti kaip ir tokį labai greitą turą ir pabaigoje truputį pakalbėti apie tai, kokią reikšmę šie pakitimai daro mums, mūsų rūšims ir mūsų kultūroms. Iš tikrųjų mes jau tai darome ilgą laiką. Mes pradėjome selektyviai veisti gyvulius prieš daugybę, daugybę metų. Ir jei pagalvojus apie šunis, pavyzdžiui, šunys dabar yra tyčia kuriami sutvėrimai. Nebėra Žemėje šuns, kuris yra natūrali būtybė. Šunys yra pasekmė selektyvaus veisimo, atliekamo pagal bruožus, kurie mums patinka. Bet seniau mes turėjome tai daryti sunkiuoju būdu, pasirenkant palikuonį, kuris atrodė taip, kaip mums reikėjo ir jį veisiant. Dabar jau galime to nedaryti tokiu būdu.

Čia yra "byfalo". Byfalo yra bizono, galvijo hibridas. Ir jie dabar jau yra gaminami ir kadanors, galbūt labai greit, jūs turėsite byfalo paplotėlius Jūsų vietiniame prekybos centre. Tai yra "gyp", ožio, avies hibridas. Mokslininkai, kurie sukūrė šias mažas mielas būtybes, viską užbaigė jas paskersdami ir suvalgydami. Man atrodo, jie sakė, kad skonis buvo kaip viščiuko. Tai yra "cama". Cama yra kupranugario, lamos hibridas, sukurtas norint išgauti kupranugario ištvermingumą su kai kuriom lamos asmenybės savybėm. Ir dabar jie naudojami kai kuriose kultūrose. Štai "liger". Didžiausia katė pasauly - liūto, tigro hibridas. Didesnis negu tigras. Liger atveju, jau iš tikrųjų buvo vienas ar du pastebėti natūralioje aplinkoje. Tačiau visi jie buvo sukurti mokslininkų, naudojant tiek selektyvaus veisimo, tiek genetines technologijas. Ir galiausiai, visų mėgstamiausias, "zorse". Nei viena nuotrauka nėra redaguota. Tai tikros būtybės. Vienas iš metodų, kuriuos mes naudojame, yra genetinis patobulinimas arba genetinė manipuliacija normalus selektyviojo veisimo šiek tiek pastumto per genetiką. Ir jeigu tai būtų viskas, nieko daugiau, tada tai būtų tiesiog įdomus dalykas. Tačiau dabar dedasi kai kas daug daug galingesnio.

Čia matome normalias, genetiškai modifikuotas su bioliuminescenciniu genu, žinduolio ląsteles, paimtas iš giliųjų jūrų medūzos. Visi žinome, kad kai kurios jūrų būtybės šviečia. Taigi, jie paėmė tą geną - bioliuminescencinį geną - ir įtaisė į žinduolio ląsteles. Tai - normalios ląstelės. O čia matome ląsteles, tamsoje spinduliuojančias tam tikro bangos ilgio šviesą. Išmokę tai daryti su ląstelėmis, jie tą patį galėjo daryti ir su organizmais. Taigi jie modifikavo peliukus, kačiukus. Be to, priežastis, kodėl šie kačiukai oranžiniai, o šie žali, yra ta, kad čia yra bioliuminescencinis genas iš koralo, o šitas - iš medūzos. Modifikavo kiaules, modifikavo šuniukus, ir, faktiškai, jie tai padarė su beždžionėmis. Ir jeigu tai įmanoma padaryti su beždžionėmis -- vis dėlto didysis iššūkis manipuliuoti genais iš tikrųjų yra tarp beždžionių ir beždžionių, savo sudėjimu primenančių žmogų -- jei jie tai gali padaryti su beždžionėmis, tai , tikriausiai, jiems išeitų išsiaiškinti, kaip tai atlikti su beždžionėmis, savo kūno sudėjimu primenančiomis žmogų, o tai reikštų, kad jiems išeitų modifikuoti žmones. Kitaip tariant, teoriškai įmanoma, kad visai nebeužilgo, mes biotechnologijų pagalba galėsime kurti žmones, kurie šviečia tamsoje. Bus lengviau vieniem kitus surasti naktį.

Faktiškai, jau dabar daugelyje Amerikos valstijų galite tiesiog išeiti ir nusipirkti šviečiančių gyvūnėlių. Tai yra "zebra" žuvelės. Jie normaliomis sąlygomis yra juodi ir sidabriniai. O tai - "zebra" žuvelės, kurios buvo genetiškai modifikuotos būti geltonomis, žaliomis, raudonomis, ir jos yra pardavinėjamos tam tikrose valstijose. Kai kurios valstijos jas uždraudė. Niekas dar nežino, ką daryti su šiomis būtybėmis. Nėra jokios įstaigos -- nei AAA (aplinkos apsaugos agentūra) nei JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) -- kuri kontroliuotų genetiškai modifikuotus gyvūnus. Kai kurios valstijos nusprendė juos legalizuoti, o kai kurios - uždrausti.

Keletas iš Jūsų gali būti skaitę dabartinį FDA svarstymą apie genetiškai modifikuotas lašišas. Lašiša viršuje yra genetiškai modifikuota Chinook lašiša, naudojant jos bei kitos žuvies, kurią valgome, genus tam, kad ji daug greičiau augtų sunaudojant kuo mažiau maisto. Kaip tik dabar FDA bando priimti lemiamą sprendimą, ar labai greitu metu jums teks valgyti šią žuvį - ji bus parduodama parduotuvėse. Kol nepradėjot nerimauti, čia, Jungtinėse Valstijose, dauguma maisto, kurį jūs perkate prekybos centruose jau senai turi genetiškai modifikuotų komponentų. Netgi jei tai mums dabar ir nepatinka, mes leidžiame tam vykti šitoje šalyje -- visai kitaip Europoje -- be jokio reguliavimo ir netgi be jokios informacijos ant pakelio.

Štai čia yra pirmieji klonuoti įvairių tipų klonuoti gyvūnai. Žemiau dešinėje matome Dolly - pirmą klonuotą avį - dabar ji sėkmingai padaryta iškamša Edinburgo muziejuje; Ralfas, pirma klonuota žiurkė; CC, pirma klonuota katė; Snūpis, pirmas klonuotas šuo. Snūpis yra Seoul'o nacionalinio universiteto šuniukas - pagamintas Pietų Korėjoje to pačio žmogaus, kurį kai kurie iš jūsų galbūt prisimenate, kuriam teko atsistatydinti su didele gėda, nes jis pasiskelbė esą klonavęs žmogaus embrioną, nors to nepadarė. Jis išties buvo pirmasis žmogus klonavęs šunį, ką yra labai sunku padaryti, nes šunų genomai yra labai plastiški. Čia yra Prometėja - pirmas klonuotas arklys. Ji yra "Haflinger" veislės arklys, klonuotas Italijoje, tikra klonavimo "aukso gija", todėl, kad yra daugybė arklių, kurie laimi svarbias varžybas, tačiau yra kastruoti. Kitaip sakant, jų rūšis žirgyne po truputį nyksta. Bet jeigu įmanoma klonuoti tą arklį - išlieka tiek privalumas turėti kastruotą arklį lenktynėms, tiek jo identišką genetinį duplikatą sėkmingai auginti arklidėje. Pirmieji klonuoti veršiukai, pirmieji klonuoti pilkieji vilkai. Ir, pagaliau, pirmieji klonuoti paršiukai: Alexis, Chista, Carrel, Janie and Dotcom.

(Juokas)

Priminsiu, jog klonavimo technologiją mes pradėjome naudoti, nes norėjome išsaugoti nykstančias rūšis. O štai kas išdarinėjama su gyvūnais dabar - jie naudojami gaminant vaistus ir kitką, ko mums reikia, jų kūnuose. Taigi antitrombinas tame ožy -- šis ožys buvo genetiškai modifikuotas, kad jo pieno molekulėse būtų antitrombino molekulė, kurią nori sukurti GTC genetikai. O štai čia transgeninė kiaulė, "nokaut" kiaulė, iš Nacionalinio Gyvūnų Mokslo Instituto Pietų Korėjoje, kiaulė, kurią jie naudos, faktiškai, kuriant vaistus ir kitas industrines chemines medžiagas, kurias jie nori, kad šių gyvūnų kraujas ir pienas jiems gamintų, užuot patys pasigaminę tų medžiagų industriniu būdu.

Štai čia dvi būtybės, kurios buvo sukurtos norint išsaugoti nykstančias rūšis. "Guar" yra nykstantis pietryčių Azijos kanopinis gyvūnas. Somatinė, kūno ląstelė buvo paimta iš jo kūno, įtaisyta į karvės kiaušinėlį ir tada visai paprastai karvei gimė "Guar'as". Tas pats buvo su "Mouflon", kuris yra nykstanti avių rūšis. Jo ląstelė buvo įdėta į paprastos avies kiaušinėlį, kas, tarp kitko, sukėlė painią biologinę problemą. Mes turime dviejų tipų DNR savo kūnuose. Branduolio DNR, kurią įsivaizduojame kaip pagrindinę "DNR", tačiau mes turime DNR ir mitochondrijose, kas yra mūsų ląstelės energijos šaltinis. Šią DNR paveldėjome iš savo motinų. Taigi, viskas baigiasi ne "Guar" ir ne "Mouflon", o "Guar" su karvės mitochondrijom, taigi ir karvių mitochondrine DNR, bei "Mouflon" su kitos rūšies avių mitochondrine DNR. Tai yra tikrų tikriausi hibridai, jokiu būdu ne gryni gyvūnai. Iš viso to kyla klausimas: kaip mes atskirsime gyvūnų rūšis šiame biotechnologijos amžiuje? Problema, kurią dar nežinome kaip išspręsti.

Šis mielas padarėlis vadinamas Azijos tarakonu. Pažvelgime, ką jie čia padarė. Jie prijungė elektrodus prie jo nervinių mazgų ir smegenų ir viršuje įmontavo siųstuvą. Jis ant didelio kompiuterio manipuliatoriaus. O dabar, naudojant pultelį, jie gali pasiųsti šią būtybę aplink laboratoriją. Gali valdyti jos judėjimo kryptį: į kairę ar dešinę, į priekį ar atgal. Jie sukūrė kažką panašaus į vabzdį botą, vabalą-botą. Yra ir blogiau - o gal ir geriau, nei tai. Tai išties vienas iš svarbių DARPA agentūros -- DARPA yra gynybos tyrimų agentūra -- vienas iš jų projektų. Šie vabalai galijotai yra su laidais sparnuose. Jie turi kompiuterio mikroschemą, pritaisytą prie nugaros, ir jie gali skraidinti šias būtybes aplink laboratoriją. Jie gali priversti juos skristi kairėn, dešinėn. Jie gali priversti juos pakilti. Jie išties gali priversti juos nusileisti. Jie juos palieka apie vieną colį nuo žemės ir viską išjungia priversdami vabalus pūškuoti. Tačiau tai arčiausiai kiek jie gali prieiti prie nusileidimo.

Ir, iš tikrųjų, ši technologija taip išsivystė, jog ši būtybė -- tai kandis. Tai kandis lėliukės stadijoje, čia kai jie įdėjo laidus ir kompiuterinę technologiją. Taigi, kai kandis jau išties tampa kandimi, ji jau su laidais. Laidai jau vabzdžio kūne, tereikia tik prijungti juos prie jų technologijos, ir štai jie turi šiuos vabalus-botus, kuriuos gali išsiųsti ir sekti. Gali prie jų pritaisyti mažytes kameras ir galbūt kadanors jie į karo zonas nešios kitokią artileriją.

Tai ne tik vabzdžiai. Tai yra žiurkė-botas arba robo-žiurkė, kurią sukūrė Sanjiv Talwar Suny Downstate'e. Vėlgi, ji turi technologijas, turi elektrodus, einančius per kairiąją ir dešiniąją hemisferą, turi kamerą viršugalvyje. Mokslininkai gali priversti gyvūną eiti kairėn, dešinėn. Jie priverčia jį bėgioti po labirintus, kontroliuodami, kur jis eina. Dabar jie sukūrė organinį robotą. Magistrantai Sanjiv Talwar laboratorijoje klausė: ar tai etiška? Mes atėmėme šio gyvūno autonomiją. Tuojaus pire to sugrįšiu.

Taip pat, buvo atlikti darbai su beždžionėmis. Tai Miguel Nicolelis iš Duke universiteto. Jis įtaisė laidus į pelėdines beždžiones taip, kad kompiuteris stebėtų jų smegenis, kai jos juda, ypatingai stebėdamas jų dešinės rankos judesius. Kompiuteris išmoko to, ką darė beždžionių smegenys, judindamos ranką įvairiomis kryptimis. Tuomet jie prijungė kompiuterį prie rankos protezo, kurį matote paveiksliuke, padėjo ranką į kitą kambarį. Greitai kompiuteris skaitydamas beždžionės smegenų bangas išmoko tą ranką, esančią kitame kambaryje, judinti taip, kaip judėjo beždžionės ranka. Tuomet jis beždžionės narve įtaisė video monitorių, kuris beždžionei rodė rankos protezą, ir beždžionė buvo sužavėta. Ji suprato, jog ką tik ji bepadarytų su savo ranka, tą patį darys ir rankos protezas. Ir pagaliau ji judino ją, judino, ir galų gale nustojo judinti savo dešinę ranką ir, spoksodama į ekraną, galėjo judinti rankos protezą kitame kambaryje vien smegenų bangomis -- tai reiškia, jog beždžionė tapo pirmu primatu pasaulio istorijoje, turinčiu tris nepriklausomas funkcines rankas.

Ir tai ne tik technologija, ką mes kišame į gyvūnus. Tai Thomas DeMarse iš Floridos universiteto. Jis iš pradžių paėmė 20,000, vėliau 60,000 suskirstytų žiurkės neuronų -- jie yra individualūs žiurkių neuronai -- padėjo juos ant mikroschemos. Jie savaime susijungė į tinklą, tapo integruota mikroschema. Jis tai panaudojo kaip IT dalį mechanizmo, kuris valdė skrydžio simuliatorių. Taigi dabar turime organines kompiuterio mikroschemas, pagamintas iš gyvų savaime susijungiančių neuronų. Pagaliau, Mussa-Ivaldi iš Northwestern universiteto paėmė visiškai nepaliestas, nepriklausomas nėgių ungurio smegenis. Tai nėgių ungurio smegenys. Jos gyvos, pilnai nepaliestos smegenys maitinamojoje terpėje su elektrodais einančiais į šonus, fotojautriais davikliais, prijungtais prie smegenų, viskas sudėta į vėžimėlį -- Štai vėžimėlis, smegenys sėdi viduryje -- Naudojant šias smegenis kaip vienintelį šio vėžimėlio procesorių, kai įjungi šviesą ir švieti į vėžimėlį, vėžimėlis juda link šviesos; kai išjungi, jis traukiasi. Jis fotofiliškas (jį traukia šviesa). Taigi dabar turime visiškai gyvas nėgių ungurio smegenis. Ar jos mąsto kaip nėgių ungurys sėdėdamos ten matinamojoje terpėje? Aš nežinau, tačiau faktiškai tai pilnai gyvybingos smegenys, kurias mes sugebėjome palaikyti gyvas ir vykdyti mūsų įsakymus.

Taigi, dabar pasiekėme lygį, kai kuriame sutvėrimus vedami savo pačių ketinimų. Tai pelė, kurią sukūrė Charles Vacanti iš Masačiusetso universiteto. Jis pakeitė šią pelę taip, kad ji buvo genetiškai modifikuota ir turėjo odą, kuri buvo mažiau imunoreaktinga žmogaus odai, įdėjo polimerą, prilaikantį ausį, ir sukūrė ausį, kuri galėjo būti nuimta nuo pelės ir transplantuota žmogui. Genų inžinerija kartu su polimerų fiziotechnologija kartu su ksenotransplantacija. Štai kur mes dabar esame.

Galų gale, ne taip jau ir seniai, Craig Venter sukūrė pirmąją dirbtinę ląstelę, kur jis paėmė ląstelę, paėmė DNR sintetintoją, kas yra mašina, kurianti dirbtinį genomą, įdėjo tai į kitą ląstelę -- genomas buvo ne tos ląstelės, i kurią dėjo -- tuomet ta ląstelė reprodukavosi kaip kita ląstelė. Kitais žodžiais, tai buvo pirmasis sutvėrimas pasaulio istorijoje, kurio tėvas buvo kompiuteris -- jis neturėjo organinio tėvo. Taigi, The Economist žurnalas svarsto: "Pirmasis dirbtinis organizmas ir to pasekmės."

Taigi Jūs galėjote pagalvoti, kad gyvybės kūrimas turėjo nutikti maždaug taip. (Juokas) Tačiau iš tiesų tai ne tai, kaip atrodo Frankenšteino laboratorija. Štai kaip atrodo Frankenšteino laboratorija. Tai - DNR sintezatorius, o štai čia apačioje yra buteliai, pripildyti A (adeninas), T (timinas), C (citozinas) ir G (guaninas) -- keturi chemikalai, iš kurių susidaro DNR grandinė.

Taigi, mes turime savęs paklausti keleto klausimų. Pirmąkart šios planetos istorijoje mes galime tiesiogiai kurti organizmus. Mes galime manipuliuoti gyvybės plazmomis, kas yra neišpasakyta galia. Ir tai mums suteikia atsakomybę. Ar viskas gerai? Ar gerai manipuliuoti ir kurti visokius sutvėrimus, kokių tik užsimanome? Ar mes turime visišką valdžią kurti gyvūnus? Ar kadanors ateisime į Pets"R"Us (Amerikos gyvūnų parduotuvė) ir pasakysime: "Žinot, noriu šuns. Norėčiau, kad galva būtų takso, kūnas retriverio, galbūt kiek rožinio kailio, ir tegul jis šviečia tamsoje." Ar industrija kurs būtybes, kurios savo piene, savo kraujyje, savo seilėse ir kituose kūno skysčiuose gamins vaistus ir industrines molekules, kurių mes norime, o paskui tuos organizmus sandėliuos kaip organines gamybos mašinas? Ar mes kursime organinius robotus, atimdami iš gyvūnų autonomiją ir paversdami juos savo žaislais?

Ir paskutinis viso šito žingsnis, kai tik mes ištobulinsime šias technologijas su gyvūnais, pradėsime jas naudoti su žmonėmis, kokius etinius nurodymus tuomet mes naudosime? Tai jau vyksta; tai nėra mokslinė fantastika. Mes ne tik jau naudojame šiuos dalykus gyvūnuose, kai kuriuos iš jų mes jau pradedame naudoti su savo kūnais.

Dabar mes valdome savo evoliuciją. Mes tiesiogiai kuriame šios planetos rūšių ateitį. Tai suteikia mums gigantišką atsakomybę, kuri yra ne tik mokslininkų ir etikos atstovų, kurie galvoja ir rašo apie tai, atsakomybė. Tai kievieno iš mūsų atsakomybė, nes tai nulems kokią planetą ir kokius kūnus turėsime ateityje.

Ačiū.

(Plojimai)