Paulas Conneally: Skaitmeninis humanitarizmas

Humanitarinės pagalbos modelis beveik nepasikeitė nuo ankstyvo 20 amžiaus. Jo pradmenys tvirtai įsišakniję analoginiame amžiuje. Bet horizonte matome ateinant didelius pokyčius. Šio pokyčio katalizatorius buvo žemės drebėjimas, ištikęs Haitį 2010 metų sausio 12 dieną. Haitis pakeitė taisykles. Žemės drebėjimas sugriovė sostinę Port o Prensą, pasiglemžė beveik 320 000 žmonių gyvybių, namų neteko apie 1.2 milijoną žmonių. Valstybinės institucijos buvo visiškai sužlugdytos, net ir prezidentūra. Aš pamenu, stovėjau ant Teisingumo Ministerijos stogo Port o Prenso centre. Jis buvo maždaug dviejų metrų aukščio, visiškai sumaigytas siautusio žemės drebėjimo.

Tiems iš mūsų, kurie buvo ten tomis pirmomis dienomis, net labiausiai nelaimių užgrūdintiems veteranams buvo aišku, kad Haitis yra kažkas kitokio. Haitis buvo kažkas, ko nebuvom matę anksčiau. Bet Haitis davė mums ir kai ką beprecedenčio. Haitis leido mums pažvelgti į ateitį, į tai, kaip galėtų atrodyti atsakas į nelaimes, hiper-susaistytame pasaulyje, kur žmonės turi prieigą prie išmaniųjų prietaisų.

Nes po to miesto suniokojimo Port o Prinse užgulė srautas SMS žinučių - žmonės, šaukiantys gelbėti, maldaujantys pagalbos, besidalijantys informacija, siūlantys paramą, ieškantys savo artimųjų. Tai buvo tokia situacija, su kokia anksčiau tradicinės pagalbos agentūros nebuvo susidūrusios. Mes buvome viena iš skurdžiausių šalių pasaulyje, tačiau 80 procentų žmonių turėjo mobiliuosius įrenginius savo rankose. ir nors mes nebuvome pasiruošę, ir jie jau organizavo gelbėjimo operacijas.

Kitapus Haičio, situacija atrodė kitaip. Dešimtys tūkstančių vadinamųjų skaitmeninių savanorių naršė internetą, keitė "tweet'us", kurie jau buvo konvertuoti iš žinučių, ir žymėjo juos atviro kodo žemėlapiuose, sluoksniuodami visų rūšių svarbią informaciją - tokia, kaip Krizių Žymekliais ir Atviras Gatvių žemėlapis- ir padarė visą šią informaciją visiems prieinamą internete - žiniasklaidai, pagalbos organizacijoms ir pačioms bendruomenėms - kad jie dalyvautų ją renkant ir ja naudotųsi.

Haityje žmonės vis labiau ėmė naudotis SMS žinučių mediumu. Žmonės, kurie buvo alkani ir sužeisti, siuntė signalus apie savo nelaimę, ir skelbė apie tai, kad jiems reikia pagalbos. Gatvėse, visame Port o Prinse, atsirado verslininkų, siūlusių mobiliojų telefonų įkrovimo stotis. Jie labiau negu mes suprato žmonių įgimtą būtinybę turėti ryšį su kitais.

Niekada anksčiau nebuvome susidūrę su tokia situacija, tad norėjome išmėginti ir suprasti, kaip galėtume pasinaudoti šiais neįtikėtinais ištekliais, ir kaip galėtume pasinaudoti šiomis nepaprastomis mobiliosiomis technologijomis, bei SMS technologija kaip svertu. Ėmėme bendradarbiauti su vietiniais telekomunikacijų paslaugų tiekėjais Voilà, kurie yra dukterinė kompanijos Trilogy International įmonė. Iš esmės turėjome tris reikalavimus. Mes norėjome bendrauti dvipusio ryšio forma. Nenorėjome šaukti; mums taip pat reikėjo klausytis. Norėjome turėti galimybę kreiptis į konkrečias geografines bendruomenes. Mums nereikėjo kalbėtis su visa šalimi tuo pačiu metu. Ir norėjome, kad tuo būtų paprasta naudotis.

Iš visų šių Haičio griuvėsių ir šio nuniokojimo iškilo tai, ką pavadinome TERA - Trilogijos Ekstremalių situacijų skubios pagalbos taikymo programa - kuri buvo naudojama remti pagalbos pastangas nuo tada ir dabar,. Ji buvo naudojama siekiant padėti bendruomenėms pasiruošti stichinėms nelaimėms. Ji buvo naudojamas kaip išankstinio perspėjimo signalas dėl su orais susijusių stichijų. Ji yra naudojama visuomenės sveikatos informavimo kampanijoms, tokioms, kaip choleros prevencija. Ir naudojama tokiais opiais klausimais kaip informavimas apie smurtą lyčių pagrindu.

Bet ar tai veikia? Mes ką tik paskelbėme programos įvertinimą, ir įrodymai, kurie visiems prieinami, yra gana puikūs. Apie 74 procentų žmonių gavo duomenis. Iš tų, kuriems buvo siekiama perduoti duomens, 74 proc. juos gavo. 96 procentams iš jų informacija buvo naudinga. 83 procentų iš jų ėmėsi veiksmų-- kas įrodo, kad tai išties yra veiksminga. Ir 73 procentų žmonių dalinosi duomenimis.

TERA sistema buvo sukurta Haičiui su inžinierių šiame regione pagalba. Tai vartotojui tinkama technologija, kuri buvo efektyviai naudojama humanitariniams tikslams. Technologija yra kintanti. Visoje besivystančiose šalyse piliečiai ir bendruomenės technologijų pagalba vykdo pokyčius, teigiamus pokyčius, savo pačių bendruomenėse. Šis pagrindas buvo sustiprintas dalinimosi socialinių galimybių pagalba, ir kelia iššūki seniems modeliams, seniesiems analoginiams metodams, apimančius kontrolę ir valdymą.

Vienas technologijų kaitos pavyzdys yra Kiberoje. Kibera yra vienas iš didžiausių lūšnynų Afrikoje. Jis yra Nairobio, Kenijos sostinės, pakraščiuose. Tai namai nenustatyto skaičiaus žmonių- kai kurie sako, tarp 250000 ir 1.2 mln. Jei atvyktumėte į Narobį šiandien ir pažvelgtumėte į turistinį žemėlapį, Kibera yra pažymėta kaip žalias, vešlus nacionalinis parkas, be jokių žmonių gyvenviečių.

Patys jauni žmonės, gyvenantys Kiberoje, savo bendruomenėje, paprastų kišeninių prietaisų pagalba, kaip kad GPS delninė įranga ir telefono aparatai su SMS programa, tiesiog patys save įkėlė į žemėlapį. Jie apjungė iš daug šaltinių surinktus duomenis ir padarė nematomą matomu. Žmonės kaip Josh'as ir Steve'as toliau tęsia informacijos sluoksniavimą, realaus laiko informaciją, siunčia per Twitter ir papildo žemėlapius šia informacija, skirta visiems naudoti. Galite sužinoti apie naujausias suimprovizuotas muzikines sesijas. Galite sužinoti apie naujausius saugumo incidentus. Galite gauti informacijos apie maldos namus. Galite gauti informacijos apie sveikatos centrus. Galite pajusti šios gyvenančios, kvėpuojančios bendruomenės dinamiškumą. Jie taip pat turi savo naujienų tinklą "YouTube", kuriuos iki dabar matė 36000 žiūrovų.

Jie rodo mums, ką galima nuveikti su mobiliojo ryšio, skaitmeninėmis technologijomis. Jie rodo, kad technologijų magija gali paversti nematomą matomu. Ir jie suteikia balsą sau patiems. Jie perteikia savo pačių istoriją, aplenkdami oficialų pasakotoją.

Ir pastebime panašias istorijas įvairiausiuose pasaulio kampeliuose, Pavyzdžiui, Mongolijoje, kur 30 procentų žmonių yra klajūnai, SMS informacinė sistema yra naudojama stebėti migracijos ir orų modelius. SMS netgi naudojama rengti piemenų susirinkimus nuotoliniu būdu. Ir jei žmonės migruoja į miesto, nepažįstamą betoninę aplinką jiems taip pat galima padėti tikint, kad socialiniai pagalbininkai pasirengę laukia jų ir remiasi SMS žinutėmis. Nigerijoje atviro kodo SMS įrankiai yra naudojami Raudonojo Kryžiaus darbuotojų informacijai apie vietos bendruomenę rinkti siekiant geriau suprasti ir užkirsti kelią maliarijos plitimui. Mano kolega, Jason Peat'as, kuris prižiūri šią programą, sako man, kad ji 10 kartų greitesnė ir 10 kartų pigesnė nei tradicinis būdas.

Ir tai ne tik suteikia bendruomenėms galios, bet, dar svarbiau, ši informacija lieka bendruomenėje tiems atvejams, kada reikia suformuoti ilgalaikę sveikatos politiką. Mes esame planetoje, kurioje septyni milijardai žmonių, ir penki milijardai mobiliojo ryšio prenumeratorių Iki 2015 m. pasaulyje bus trys milijardai išmaniųjų telefonų. JT plačiajuosčio ryšio Komisija neseniai nustatė tikslus išplėtoti plačiajuosčio ryšio prieigą 50-yje procentų besivystančių šalių, palyginus su 20 procentų šiandien. Mes siekiame hiper- susieto pasaulio, kuriame visų kultūrų ir visų socialinių sluoksnių piliečiai turėtų prieigą prie išmaniųjų, greitų mobiliojo ryšio įrenginių.

Žmonės tai supranta, nuo Kairo iki Oklando, kad yra naujų būdų atrasti ryšį, kad yra naujų būdų, kaip mobilizuotis, kad yra naujų būdų daryti įtaką. Artėja kaita, kuri turės būti įsisavinta humanitarinės pagalbos struktūrų ir humanitarinės pagalbos modelių. Kolektyvinė žmonių išraiška turi būti labiau integruota naudojant naujas technologijas į organizacines strategijas ir veiksmų planus o ne tik perdirbta kapitalo pritraukimui ar rinkodarai. Mums reikia, pavyzdžiui, priprasti prie daugybės informacijos, ir žinių, kurios kyla iš rinkos lyderių kurie supranta, ką reiškia didžiulio duomenų kiekio jėga ir jo naudojimas.

Viena idėja, kurią norėčiau, kad apsvarstytumėt, pavyzdžiui, yra mūsų IT departamentų įvertinimas. Jie paprastai tarnauja kaip slaptasis skyrius ar aparatūros paslaugų tiekėjai, tačiau jų funkcijos turi būti padidintos iki programinės įrangos strategų. Mes turime žmonių savo organizacijose kurie žino, ką reikškia dirbti su dideliais informaicjos srautais. Mums reikia technologijos, kuri veiktų kaip pagrindinis organizavimo principas. Mums reikia technologijų strategų tarybos posėdžiuose, kurie gali klausti ir atsakyti į klausimą "Ką Amazon arba Google veiktų su visais šiais duomenimis?", ir paversti tai humanitarinės gerovės naudai.

Galimybės, kurias atneša naujos skaitmeniniės technologijos gali padėti humanitarinėms organizacijoms ne tik užtikrinti, kad žmonių teisės į informaciją yra patenkinamos, arba kad jie gali pilnateisiškai bendrauti, bet manau, kad ateityje humanitarinės pagalbos organizacijos taip pat turės numatyti teisę žmonėms naudotis ypatingos svarbos ryšių technologijomis siekiant užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas, kad jie tikrai dalyvautų, ir kad jiems tikrai būtų suteikta galia humanitariškame pasaulyje. Siekis užtikrinti visapusišką žmonių, paveiktų stichinių nelaimių dalyvavimą humanitariškose pastangose visada buvo nepagaunamas idealas. Dabar mes turime tam priemones. Dabar mes turime galimybes. Nėra daugiau priežasčių to neįgyvendinti. Manau, mes turime pakeisti humanitarinį pasaulį iš analoginio į skaitmeninį.

Labai ačiū.

(Plojimai)