Kaip ir daugelis jūsų čia, aš bandau prisidėti prie Afrikos atgimimo. Tai, ar Afrika pasikeis, iš tiesų priklauso nuo jos lyderių. Afrika gali būti pakeista tik apsišvietusių lyderių. Ir aš manau, kad būdai, kuriais mes laviname savo lyderius, yra pagrindas šio žemyno vystymuisi. Aš noriu jums papasakoti kelias istorijas, kad paaiškinčiau savo požiūrį. Mes visi vakar girdėjome apie istorijų svarbą. Viena mano draugė iš Amerikos šiemet savanoriavo kaip slaugė Ganoje. Ir per tris mėnesius ji padarė išvadas apie lyderystės padėtį Afrikoje. Man pačiam tai suvokti prireikė dešimtmečio. Du kartus ji dalyvavo operacijose, kurių metu ligoninėje dingo elektra. Avariniai generatoriai neįsijungė-- jie neturėjo nei žibinto, nei šviestuvo, nei žvakės. Visiška tamsa. Ligonis atvirais viduriais -- ir taip du kartus. Pirmą kartą tai buvo Cezario pjūvis. Laimei, kūdikis gimė, motina ir vaikas išgyveno.
Antrąjį kartą vyko procedūra, kurios metu buvo naudojama vietinė nejautra. Anestetikų poveikis baigiasi. Pacientas jaučia skausmą. Jis verkia. Jis rėkia. Jis meldžiasi. Visiška tamsa. Jokios žvakės, jokio žibinto. Ligoninė būtų galėjusi įpirkti žibintus. Jie būtų galėję įpirkti šiuos daiktus, bet jie to nepadarė. Ir tai atsitiko dukart. Kitą kartą mano draugė su siaubu žiūrėjo, kaip slaugės stebėjo mirštantį pacientą, nes atsisakė jam duoti deguonies, kurio turėjo. Ir taip, praėjus trims mėnesiams, prieš pat jai grįžtant į Jungtines Valstijas, slaugės Akroje pradėjo streikuoti. Jos rekomendacija buvo pasinaudoti proga visus atleisti, ir pradėti viską iš naujo. Pradėti viską iš pradžių.
Ir kaip visa tai susiję su lyderyste? Tu matai klaidas, kurias daro sveikatos ministerija, ligoninės administracija, gydytojai, slaugės -- jie yra tie 5 procentai žmonių, kurie gauna išsilavinimą po vidurinės mokyklos. Jie yra elitas. Jie yra mūsų lyderiai. Jų sprendimai, jų veiksmai yra reikšmingi. Ir kai jiems nepasiseka, tauta, tiesiogine to žodžio prasme, kenčia. Taigi, kai kalbu apie lyderystę, turiu omenyje ne tik politinius lyderius. Mes daug apie juos girdėjome. Aš kalbu apie elitą. Tuos, kurie buvo apmokyti. Kurių darbas yra būti visuomenės sergėtojais. Advokatai, teisėjai, policininkai, gydytojai. inžinieriai, valstybės tarnautojai -- jie yra lyderiai. Ir mes turime juos tinkamai paruošti.
Mano pirmoji aiški ir įsimintina patirtis apie lyderystę Ganoje nutiko, kai man buvo 16 metų. Šalis buvo ką tik po karinio perversmo, ir mūsų visuomenėje buvo gausu kariškių. Jų buvo pilna visur. Vieną dieną aš keliavau į oro uostą pasitikti savo tėvo, ir, kai lipau aukštyn žole apaugusiu šlaitu iš mašinų stovėjimo aikštelės, link terminalo pastato, mane sustabdė du kareiviai, ginkluoti AK-47 automatais. Jie paprašė manęs prisijungti prie minios žmonių, kurie bėgiojo pylimu aukštyn ir žemyn. Kodėl? Todėl, kad kelias, kuriuo aš ėjau, buvo laikomas esąs už ribų. Nebuvo jokio tai žyminčio ženklo.
Tuomet man buvo 16 metų. Man itin rūpėjo, ką apie mane galėjo pamanyti bendraamžiai mokykloje, jie jie būtų pamatę mane bėgiojant aukštyn žemyn ta kalva. Man ypač rūpėjo, ką gali pamanyti merginos. Todėl aš pradėjau ginčytis su tais vyrais. Tai buvo neatsargus elgesys, tačiau, suprantate, aš buvau šešiolikos. Man pasisekė. Ganos oro linijų pilotas pakliūna į tą pačią nemalonią padėtį. Dėl jo uniformos kareiviai su juo šneka kitaip ir paaiškina jam, kad jie tik vykdo įsakymus. Taigi pilotas paima kareivių radijo aparatą, pasišneka su jų vadovu, ir mus visus išlaisvina. Ko jus išmokytų tokia patirtis? Mane ši patirtis išmokė kelių dalykų. Lyderystė yra reikšminga. Tie vyrai vykdo vyresnio pareigūno įsakymus. Aš išmokau kai ko apie drąsą. Buvo svarbu nežiūrėti į tuos ginklus. Ir taip pat išmokau, kad galvojimas apie merginas gali būti naudingas.
Praėjus keliems metams po šio įvykio aš gaunu stipendiją studijuoti Swarthmore koledže ir palieku Ganą. Tai buvo gaivaus oro gurkšnis. Žinote, ten fakultete jie nenorėjo, kad mes įsimintumėme informaciją ir atkartotumėme ją, kaip aš buvau įpratęs Ganoje. Jie norėjo, kad mes mąstytume kritiškai. Jie norėjo, kad mes analizuotume. Jie norėjo, kad mes rūpintumėmės socialinėmis problemomis. Ekonomikos paskaitose gaudavau aukštus įvertinimus, nes supratau ekonomikos pagrindus. Bet aš išmokau kai ką reikšmingesnio. Išmokau, kad lyderiai -- Ganos ekonomikos vadybininkai -- darė siaubingai prastus sprendimus, kurie privedė mūsų ekonomiką prie griūties slenksčio. Ir tai vėl buvo ta pati pamoka -- lyderystė yra reikšminga. Ji reiškia labai daug.
Bet iš tiesų aš iki galo nesupratau, kas su manimi atsitiko Swarthmor'e. Turėjau nuojautą. Tačiau iki galo to nesuvokiau, kol nepradėjau dirbti Microsoft korporacijoje. Aš buvau komandos dalis -- šios mąstančios, besimokančios komandos, kurios darbas buvo sukurti ir įdiegti naują programinę įrangą, kuri kūrė pridėtinę vertę. Buvo nuostabu būti komandos dalimi. Buvo nepakartojama. Ir tuomet aš suvokiau, kas su manimi atsitiko Swarthmor'e, ta transformacija -- gebėjimas susidurti akis į akį su problemomis, sudėtingomis problemomis, ir sukurti šioms problemoms sprendimus. Sugebėjimo kurti galimybė yra labiausiai jėgų suteikiantis dalykas, galįs nutikti individui. Ir aš buvau to dalelė.
Kai dirbau Microsoft, šios kompanijos metinės pajamos tapo didesnės negu Ganos bendrasis vidaus produktas. Ir, tarp kitko, pajamos nenustojo augti. Atskirtis dar labiau padidėjo nuo to laiko, kai aš išėjau iš to darbo. Aš jau minėjau vieną priežasčių, kodėl tai atsitiko. Toje kompanijoje dirbantys žmonės yra tokie darbštūs, atkaklūs, kūrybingi, savarankiški. Tačiau buvo ir išorinių veiksnių: laisva rinka, teisinė valstybė, infrastruktūra. Šios vertybės buvo suteiktos institucijų, valdomų žmonių, kuriuos aš vadinu lyderiais. Ir tie lyderiai neatsirado iš niekur. Kažkas juos mokė darbo, kurį jie dabar daro. Kai dirbau Microsoft, atsitiko juokingas dalykas, aš tapau tėvu. Pirmą kartą Afrika man pradėjo rūpėti labiau, nei bet kada prieš tai. Nes supratau, kad Afrikos žemyno būklė rūpėtų mano vaikams, ir jų vaikams. Kad pasaulio būklė -- pasaulio būklė priklauso nuo to, kas vyksta Afrikoje, bent jau kiek tai liečia mano vaikus.
Tuomet, kai aš išgyvenau, kaip pats vadinu "prieš-vidutinio amžiaus krizę", Afrikoje buvo betvarkė. Somalis nusirito į anarchiją. Ruanda buvo genocidinio karo kančiose. Man atrodė, kad tai buvo klaidinga kryptis, ir man reikia sugrįžti padėti. Aš negalėjau tiesiog tūnoti Sietle ir auginti vaikus pasiturinčiojo sluoksnio rajone ir jaustis dėl to gerai. Tai nebuvo toks pasaulis, kuriame norėjau, kad užaugtų mano vaikai. Taigi, nusprendžiau įsitraukti, ir pirmas dalykas, kurį padariau, tai sugrįžau atgal į Ganą ir pasikalbėjau su daugybe žmonių, bandydamas iš tiesų suprasti, kokios buvo tikrosios jų problemos. Trys dalykai iškildavo kalbant apie kiekvieną problemą: korupcija, silpnos institucijos ir žmonės, kurie jas valdo -- lyderiai.
Mane tai šiek tiek išgąsdino, nes kai pamatai šias tris problemas, jos iš tiesų atrodo sunkiai išsprendžiamos. Ir jie gali sakyti: "Klausyk, net nesistenk". Bet, mano atveju, aš paklausiau savęs, "Ką gi, iš kur tie lyderiai atsiranda? Kuo ypatinga Gana, kad ji augina lyderius, kurie yra neetiški ir nesugebantys spręsti problemų?" Taigi, aš pradėjau domėtis, kas dedasi mūsų švietimo sistemoje. Tai buvo tas pats -- mokymasis atmintinai -- nuo pradinės mokyklos iki doktorantūros. Labai mažai svarbos suteikiama etikai. Vidutinis tipiškas Ganos universiteto absolventas, turi stipresnį teisinį supratimą negu atsakomybės jausmą. Tai yra neteisinga.
Taigi, aš nusprendžiau užsiimti šia problema. N man atrodo, kad kiekviena visuomenė, kiekviena visuomenė turi būti labai susirūpinusi, kaip ji ugdo savo lyderius. Gana neskyrė tam pakankamai dėmesio. Iš tiesų tai galioja visoje subsacharinėje Afrikoje. Taigi, tai yra tai, kuo aš dabar užsiimu. Bandau patirtį, kurią įgijau Swarthmor'e, perkelti į Afriką. Norėčiau, kad kiekvienoje Afrikos valstybėje būtų laisvųjų menų koledžas. Manau, tai paskatintų daug pokyčių. Ashesi universitetas bando išugdyti naują etiškų, verslių lyderių kartą. Mes bandome išugdyti lyderius, turinčius išskirtinį sąžinės jausmą, tokius, kurie sugebėtų susidoroti su sudėtingomis problemomis, paklausti tinkamų klausimų ir sugalvotų įgyvendinamus sprendimus.
Pripažinsiu, būna laikų, kai viskas atrodo kaip "Misija neįmanoma". Bet mes turime tikėti, kad tie vaikai yra protingi. Jei įtrauksime juos pačius į jų lavinimą, jei priversime juos diskutuoti apie tikras problemas, su kuriomis jie susiduria -- su kuriomis susiduria visa visuomenė -- ir jei suteiksime jiems įgūdžius, kurie įgalins veikti realiame pasaulyje, tas stebuklas įvyks. Praėjus mėnesiui nuo šio projekto pradžios, mes tik pradėjome vesti užsiėmimus. Praėjus mėnesiui nuo projekto pradžios, aš ateinu į biurą ir randu elektroninį laišką nuo vieno mūsų studento. Jame buvo parašyta labai paprastai: "Dabar aš mąstau." O apačioje parašyta: "Ačiū". Tai toks paprastas teiginys. Tačiau mano akyse pasirodė ašaros, nes aš supratau, kas atsitiko šiam jaunam žmogui. Ir yra nuostabu būti dalimi to, kas ką nors šitaip įkvepia. Dabar aš mąstau.
Šiemet savo studentams davėme užduotį susikurti sau garbės kodeksą. Universiteto miestelyje vyksta intensyvi diskusija apie tai, ar reiktų turėti savo garbės kodeksą, o jei taip, kaip jis turėtų atrodyti. Viena studentė paklausė klausimo, kuris suvirpino mano širdį. Ar galime sukurti tobulą visuomenę? Jos suvokimas, kad studentų sau patiems sukurtas garbės kodeksas yra vienas iš siekių tobulybės link, yra neįtikėtinas. Mes negalime pasiekti tobulybės. Bet jei jos sieksime, galime pasiekti meistriškumą. Aš iki galo nežinau, ką jie nuspręs daryti. Aš nežinau, ar jie nuspręs sukurti garbės kodeksą. Bet dialogas, kuris vyksta tarp mokinių dabar -- apie tai, kaip turėtų atrodyti jų manymu gera visuomenė, kaip turėtų atrodyti jų puiki visuomenė -- yra iš tiesų geras dalykas.
Ar man jau baigiasi laikas? Gerai. Aš tik noriu palikti šią skaidrę, nes svarbu, kad mes apie tai pagalvotumėm. Aš labai sujaudintas fakto, kad kiekvienas studentas Ashesi universitete prieš jį pabaigdamas atlieka savanoriškų darbų bendruomenės labui. Ir kad daugeliui jų, tai buvo gyvenimą keičianti patirtis. Šie jauni ateities lyderiai pradeda suprasti tikrąją lyderystės esmę. Tikrąją lyderystės privilegiją, kuri, galų gale, yra tarnauti žmonijai. Aš dar labiau sujaudintas fakto, kad praėjusiais metais mūsų studentų organizacija išsirinko moterį būti studentų vyriausybės vadove. Tai pirmas kartas Ganos istorijoje, kad moteris būtų išrinkta studentų vyriausybės vadove universitete. Tai daug apie ją pasako. Tai daug pasako apie kultūrą, kuri formuojasi universitete. Tai pasako daug apie jos bendraamžius, kurie ją išrinko. Ji laimėjo surinkusi 75 procentus balsų.
Ir tai suteikia man daug vilties. Pasirodo ir Vakarų Afrikos įmonės taip pat vertina tai, kas vyksta su mūsų studentais. Mūsų universitetą jau baigė dvi laidos studentų. Kiekvienas jų gavo darbo vietą. Mes gauname puikius atsiliepimus iš įmonių Ganoje ir visoje Vakarų Afrikoje. Dalykas, kuriuo jie labiausiai sužavėti, yra absolventų darbo etika. Žinote, aistra tam, ką jie daro. Atkaklumas, sugebėjimas susidoroti su neaiškumais, sugebėjimas imtis problemų, su kuriomis jie anksčiau nėra susidūrę. Tai yra gerai, nes per praėjusius 5 metus buvo dienų, kai jaučiau, kad tai "Misija neįmanoma".
Ir yra nuostabu matyti tuos vilties žiburėlius, kurie parodo, kas gali nutikti, jei tinkamai ugdysime savo vaikus. Manau, kad dabartiniai ir būsimi Afrikos lyderiai turi nepakartojamą galimybę vadovauti ženkliam šio žemyno atgimimui. Tai neįtikėtina galimybė. Pasaulyje nepasitaiko daug tokių galimybių, kaip ši. Tikiu, kad Afrika pasiekė lūžio tašką kartu su į kontinentą įžengiančia demokratija ir laisva rinka. Mes pasiekėme momentą, nuo kurio vos vienos kartos laikotarpiu gali išaugti didi visuomenė. Tai priklausys nuo įkvėptos lyderystės. Ir aš manau, kad būdai, kuriais mes mokome savo lyderius, keičia viską. Ačiū ir telaimina jus Dievas.
You can share this video by copying this HTML to your clipboard and pasting into your blog or web page. This video will play with subtitles.
You either have JavaScript turned off or have an old version of the Adobe Flash Player. To view this rating widget you
need to get the latest Flash player.
If your browser allows only "trusted sites" to execute Javascript, you should add the "googleapis.com" domain to your whitelist to allow our Flash detection to work properly.
Got an idea, question, or debate inspired by this talk? Start a TED Conversation.
Patrick Awuah teigia, jog ugdant lyderius yra itin svarbu juos mokyti laisvųjų menų.
After working at Microsoft for almost a decade, Patrick Awuah returned home to Ghana and cofounded Ashesi University, a small liberal arts college that aims to educate Africa's next generation of leaders. Its first class of students graduated in 2006. Full bio »
Translated into Lithuanian by Aleksandras Briedis
Reviewed by Andrius Burnickas
Comments? Please email the translators above.
18:18 Posted: Jul 2008
Views 170,408 | Comments 33
04:12 Posted: Jul 2007
Views 645,453 | Comments 142
19:24 Posted: Jun 2006
Views 16,513,114 | Comments 3005
Just follow the guidelines outlined under our Creative Commons license.
This comment will be attributed to . Not ? Sign Out.