Aš noriu papasakoti, ko mes mokomės iš konservatorių. Šiuo metu esu tokiame gyvenimo etape, kai ilgimasi jaunų dienų, todėl noriu jums prisipažinti, kad, kai buvau vaikas, aš, iš tiesų, buvau konservatorius. Aš buvau jaunasis respublikonas, paauglys respublikonas, paauglių respublikonų lyderis. Iš tiesų, aš buvau jauniausias narys iš visų delegacijų 1980 metų suvažiavime, kur Ronaldas Reiganas buvo išrinktas respublikonų kandidatu į prezidento postą.
Dabar žinau, ką galvojate. (Juokas) Galvojate: "internetas sako ne tai." Jūs galvojate: "Vikipedija nemini šio fakto." Ir tikrai, tai tik vienas iš pavyzdžių to mėšlo, kuris teka tinklais, tame internete. Vikipedija praneša, kad šis vyrukas, šis buvęs kongresmenas iš Erio, Pensilvanijos, dvidešimties metų, buvo vienas iš jauniausių žmonių respublikonų nacionaliniame susirinkime, bet tai tiesiog netiesa. (Juokas) Iš tikrųjų, tai mane taip siutina, aš tiesiog pakeisiu šį nedidelį faktą. (Juokas) (Plojimai) Nagi. Gerai, tuoj ... puiku. Puiku. (Juokas) Gerai, pranešėjas Lorensas Lesigas, taip. Gerai. Pagaliau čia bus pateikta tiesa. Na, matote? Viskas. Beveik baigta. Na štai. "Jauniausias respublikonas", gerai, baigta. Viskas. Prašau tai išsaugoti. Na štai, prašom. Ir... Vikipedija pagaliau pataisyta. Gerai, bet ne, tai tikrai ne į temą.
Bet tai, ką aš noriu kad jūs pagalvotumėte, kai šnekame apie konservatorius - ne tiek šis 1980-ųjų susirinkimo klausimas - tai, ką reikia galvoti, yra šitai: jie eina į bažnyčią. Na, jūs aišku žinote, kad daug žmonių eina į bažnyčią. Aš nesakau, kad tik konservatoriai eina į bažnyčią. Ir aš nekalbu apie Dievą. Nenorių į tai įsivelti, žinote, tai ne mano tema. Jie eina į bažnyčią, ir tuo aš noriu pasakyti, kad jie daro daugybę dalykų vienas kitam už dyką. Jie rengia suneštines vakarienes. Jie net pardavinėja knygas apie suneštines vakarienes. Jie maitina vargšus. Jie dalinasi, jie duoda. Jie atiduoda nemokamai. Ir tai tie patys žmonės, valdantys Volstryto firmas, kurie sekmadieniais ateina ir dalinasi. Ir ne tik maistu, žinoma.
Tie patys žmonės stipriai tiki, daugelyje kontekstų, rinkų ribotumu. Daugeliu svarbių klausimų jie pasisako prieš rinkas. Jie, kaip mes visi, džiaugiasi tokiais santykiais. Bet jie labai trokšta, kad mes neleistume pinigams įsivelti į šiuos santykius, kitaip jie taps kažkuo kaip šitai. Jie nori sureguliuoti mus, tie konservatoriai, kad neleistume rinkai išsiplėsti į šias sritis. Jie supranta: yra vietos rinkai, ir yra vietos, kur ji neturėtų egzistuoti, kur mes turėtume būti laisvi, mėgautis kitų draugiškumu. Jie pripažįsta: abu šie dalykai turi gyventi drauge.
Ir dar vienas dalykas apie konservatorius: jie supranta ekologiją. Taip, pirmasis dvidešimto amžiaus respublikonų prezidentas, kuris išmokė mus aplinkosauginio mąstymo - Tedis Ruzveltas. Jie pirmi mus išmokė ekologijos gamtinių išteklių kontekste. Ir jie pradėjo mus to mokyti inovacijų ir ekonomikos kontekste. Jie supranta šiame kontekste žodį "laisvas". Jie supranta, kad "laisvas" yra svarbi būtina ir kultūrinės ekologijos dalis. Tai yra tai, ką aš noriu, kad apie juos galvotumėte.
Aš žinau, jūs manimi čia, iš tikrųjų, netikite. Taigi čia pavyzdys numeris vienas. Noriu su jumis pasidalinti, mano naujausiu herojumi, Džiulijanu Sančesu, liberalu, kuris dirba daugeliui žmonių "blogu" atrodančiame CATO Institute (JAV). Gerai, taigi Džiulijanas sukūrė šitą video. Jis siaubingas video filmų kūrėjas, bet turinys čia puikus, taigi aš jums jo šiek tiek parodysiu. Taigi, čia pradžia.
Džiulijanas Sančesas: Aš pasidalinsiu įžvalgomis apie kelią, kuriuo remikso kultūra, atrodo, vystosi...
Laris Lesigas: Taigi, jis pradeda mums pasakoti apie šiuos tris video klipus. Čia fantastiškas Brato Pako remiksas, pastatytas pagal Lisztomaniją (filmas). Kuris, žinoma, išplito kaip virusas. Labai sėkmingas.
(Muzika) Ir tada jį pamatė keletas žmonių iš Bruklino. Jie nusprendė, kad nori padaryti tą patį. (Muzika) Ir tada, žinoma, žmonės iš San Francisko tai pamatė. Ir San Franciskiečiai pamanė, kad jiems reikia padaryti tą patį. (Muzika) Ir tai gražu, bet šis liberalas nori, kad mes iš viso to išmoktume keletą svarbių pamokų. Štai pirmoji pamoka.
Dž. S.: Akivaizdžiai visa tai turi kažką giliai nuostabaus. Jie darbuojasi ta prasme, kad kopijuoja pradinį kūrinį. Ir tas, kas viską nufilmavo, akivaizdžiai turi gerą akį ir video montavimo patirties. Bet taip pat tai tiesiog grupė draugų, kurie išgyvena autentišką socialinį įvykį ir kvailioja drauge. Tai turėtų atrodyti pažįstama ir atliepti kiekvienam, kuris dalyvavo dainavimo drauge arba šokių vakarėlyje su grupe gerų draugų.
Dž. S.: Taigi tai labai skiriasi nuo video klipų, kuriuos matėme prieš tai todėl, kad remiksas yra ne tik apie vieną žmogų kažką darantį savo rūsyje; tai tampa socialinės kūrybos aktu. Ir ne tik dėl to, kad pabaigoje jis duoda kitos rūšies produktą, o dėl to, kad jis potencialiai pakeičia mūsų bendravimo su kitais būdus. Visas normalus mūsų socialinis bendravimas tampa savotišku pakvietimu tokiai kolektyvinei išraiškai. Tai mūsų tikri socialiniai gyvenimai, kurie paverčiami į meną.
L. L.: Ir išvada, kurią šis liberalas padaro iš šių dviejų argumentų....
Dž. S.: Pirma, ką remiksas reiškia, tai žmonės naudojantys mūsų bendrą kultūrą kaip kalbą, kad kažką perteiktų auditorijai. Antras dalykas, socialinis remiksas yra naudojamas kaip tarpininkas žmonių santykiuose. Pirma, kiekviename video, Brato Pako personažai naudojami kaip pavyzdys, atskleidžiantis kiekvienos grupės socialinę realybę. Bet tarp šių filmukų yra ir dialogas, kai sukurta atraminė sandara tampa tam tikra platforma išryškinti panašumus ir skirtumus tarp grupių socialinių ir fizinių pasaulių.
L. L.: Ir štai čia man yra esminis raktas į tą, ką Džiulijanas nori pasakyti....
Dž. S.: Autorinės teisės nėra vien tik tam, kad paskatintų tam tikro meninio produkto gamybą. Jos nusako kokio masto kontrolę mes leisime vykdyti mūsų socialinės realybės atžvilgiu; realybės, kuri dabar neišvengiamai yra persmelkta populiariosios kultūros. Mano manymu svarbu, kad galvoje turėtumėme abi šias visuomeninio turto rūšis. Jei sutelktume dėmesį į tai, kaip maksimaliai padidinti vienos iš jų pasiūlą, manau, rizikuotume užgniaužti šią, kitokią ir turtingesnę, ir, tam tikrais aspektais, gal net svarbesnę rūšį.
L. L.: Teisingai. Bingo. Mintis. Laisvei reikia duoti šią galimybę tam, kad turėtume ir komercinę sėkmę dideliems komerciniams darbams ir galimybę sukurti šią kitos rūšies kultūrą. Ir tam, kad tai nutiktų, mums reikia, kad sąžiningo naudojimosi idėjos taptų svarbios ir būtų apsaugotos, kad įgalintume inovaciją, apie kurią mums pasakoja šis liberalas, tarp šių dviejų kūrybinių kultūrų, komercinės ir dalijimosi kultūrų. Esmė, kad jie, jis čia supranta tą kultūrą.
Mano rūpestis yra, kad mes, demokratai, dažnai nepakankamai suprantame. Gerai, paimkime, pavyzdžiui, šią didelę kompaniją. Senais gerais laikais, kai šis respublikonas valdė šią kompaniją, jų didžiausias kūrinys buvo sukurtas remiantis praeitimi. Visi geriausi Disnėjaus darbai buvo kūriniai, perimti iš viešosios sferos (kūrinių neapsaugotų aut. teis.) ir perdarė juos arba laukė kol jie pereis į viešąjį naudojimąsi, kad tada perdarytų, kad išaukštintų šį perdirbinėjimu, remiksu, pagrįstą kūrybiškumą. Iš tikrųjų, pats Peliukas Mikis, žinoma, kaip ir "Garlaiviukas Vilis", yra remiksas tada labai paplitusio, labai populiaraus "Garlaivio Bilo", kurį sukūrė Busteris Kytonas. Šis žmogus buvo nepaprastas remiksuotojas. Jis yra išaukštinimas ir idealas būtent tokios kūrybiškumo rūšies.
Bet tada kompanija pereina per tamsųjį etapą šiam demokratui. Beprotiškai kitokį. Tai įkvėpėjas to proceso, kuris galiausiai baigėsi priėmimu to, ką mes vadiname Sonny Bono Autorinių Teisių Termino Pratęsimo Aktu, kuris pratęsia buvusį autorinių teisių galiojimą dvidešimčia metų, kad niekas negalėtų Disnėjui padaryti to, ką Disnėjus padarė Broliams Grimams. Kai mes bandėme mesti tam iššūkį, ir nuėjom į Aukščiausiąjį Teismą, bandydami teismą - krūvą konservatorių - priversti pabusti - priversti panaikinti tą aktą, mums padėjo Nobelio Premijos nugalėtojai, įskaitant ir šį dešiniųjų pažiūrų Nobelio Premijos laimėtoją Miltoną Frydmaną, kuris pažadėjo prisidėti prie mūsų pareiškimo, tik jei žodžiai "ir besmegeniui aišku" bus kur nors pareiškime. (Juokas) Bet akivaizdžiai smegenų nebuvo šioje vietoje, kai demokratai išleidinėjo ir pasirašinėjo šį teisinį aktą. Dabar, maža smulkmenėlė, Sonis Bono, galite sakyti, buvo respublikonas, bet aš tuo netikiu. Šis vyrukas joks ne respublikonas.
Gerai, antram pavyzdžiui, pagalvokite apie tą kultūrinį herojų, kairiųjų simbolį, šio personažo kūrėją. Pažvelkite į jo sukurtą internetinį puslapį "Žvaigždžių Karų" remiksai, kviečiantį žmones ateiti ir naudoti savo kūrybinę energiją, kad sukurtų naują kartą, besidominčią šiuo nepaprastai svarbiu kultūros simboliu. Paskaitykite licenciją. Licencija, kuri skirta šiems remiksuotojams, perduoda visas teises į remiksą atgal Lukasui. Naujas remiksas yra Lukaso nuosavybė. Iš tiesų, viskam, ką įdėsite į kūrinį, muzikai, kurią galbūt pridursite, Lukasas turės pasaulinę neribotą teisę naudoti nemokamai. Čia nėra kūrėjo, kurį galėtume pripažinti. Kūrėjas neturi jokių teisių. Kūrėjas šioje istorijoje yra tiesiog kūrybos "dalytojas". Turime prisiminti, kas įdarbino šiuos "dalytojus", demokratai, ar ne?
Taigi esmė, kad respublikonai pripažįsta, kad yra tam tikras poreikis nuosavybės teisei, pagarbai nuosavybės atžvilgiu, pagarbai, kurią turėtume atiduoti kūrėjui, remiksuotojui, savininkui, nuosavybės savininkui, autorinių teisių savininkui, kuriam priklauso šis neįprastai galingas dalykas, o ne "dalytojų" kartai. Manau, kad čia yra pamokos, kurias turime išmokti, pamokos apie atvirumą. Mūsų gyvenimas yra dalijimosi veikla, bent iš dalies. Net ir Goldman Sachs (pelningiausias visų laikų Volstrito investicinis bankas) vadovui, bent iš dalies. Ir kad vyktų tas dalijimasis mes turime turėti gerai apsaugotas sąžiningo naudojimosi erdves.
Tai viena. Antra: ši dalijimosi ekologija reikalauja laisvės, kurioje galima būtų kurti. Laisvės, kuri reiškia, neprašant leidimo iš nieko galimybę kurti. Ir trečia: mums reikia gerbti kūrėją, šių remiksų kūrėją, per teises, kurios yra tiesiogiai jam priklausančios. Tai paaiškina dešiniųjų pažiūrų pelno nesiekiančią organizaciją "Creative Commons". Iš tiesų, tai ne dešiniųjų pažiūrų organizacija, - leiskite man tai pabrėžti - "Creative Commons", kuri siūlo autoriams šį paprastą būdą pažymėti ant savo kūrinių tas laisves, kurių jie ketina laikytis.
Taigi pereiname nuo "visos teisės saugomos" pasaulio į "kai kurios teisės saugomos" pasaulį, kad žmonės žinotų tas naudojimosi laisves, kurias jie priskyrė prie kūrinio, remdamiesi ir kurdami šio autorinėmis teisėmis apsaugoto kūrybinio darbo pagrindu. Šie įrankiai, kuriuos sukūrėme, įgalina dalinį dalijimąsi per licencijas, kurios viską išaiškina, ir per laisvę kurti, be būtinybės pirmiausia paprašyti leidimo, nes leidimas jau suteiktas, ir per pagarbą kūrėjui, nes remiamasi autorinėmis teisėmis, kurias kūrėjas laisvai licencijuoja. Ir tai paaiškina milžinišką dešiniųjų sąmokslo teoriją, kuriai akivaizdžiai pagrindą vystytis suteikė šios licencijos, kai dabar daugiau nei 350 milijonų skaitmeninių objektų yra laisvai licencijuoti šiuo būdu.
Tas kūrybinės ekologijos paveikslas, subalansuoto kūrybiškumo ekologijos paveikslas, ar tai kūrybinė ekologija kurią turime dabar? Na, kaip visi žinote, ne visi mes manome, kad taip yra. Aš užkliuvau ant šios kūrybinės ekologijos realybės kaip tik praeitą savaitę. Sukūriau filmuką, kuris rėmėsi internetine paskaita, kurią pats skaičiau, ir įkėliau jį į YouTube. Tada gavau iš YouTube elektroninį laišką, keistai informuojantį, kad filmuke buvo paslaptingam WMG priklausančio turinio, kuris atitiko jų turinio ID. Labai apie tai nesusimąsčiau.
O tada Twitter'yje kažkas man pasakė: "Tavo kalbai Youtube buvo pritaikytas DMCA (JAV) įstatymas. Ar toks ir buvo tavo tikslas?" Jis manė, kad aš turėjau slaptą sąmokslą atskleisti akivaizdžius DMCA įstatymo trūkumus. Aš atsakiau "ne." Aš apie tai net nepagalvojau. Bet tada nuėjau į tą internetinį puslapį ir visas garsas mano puslapyje buvo nutildytas. Mano visas 45 minučių filmas buvo nutildytas, nes tame filme buvo nuotrupų, (filme apie sąžiningą naudojimąsi) kuriose buvo "Warner Music Group" muzikos. Bet įdomiausia, jie vis dar pardavinėjo reklamas tai muzikai, jei žiūrėjai nutildytą filmą. Vis dar galėjai nusipirkti tą muziką, bet negalėjai nieko girdėti, nes viskas buvo nutildyta.
Taigi aš padariau, ką dabartinis režimas liepia daryti, kad galėčiau naudoti YouTube paskaitai apie sąžiningą naudojimą. Aš nuėjau į šį puslapį ir turėjau atsakyti į tuos klausimus. Ir tada labai neįprastai kaip Bartas Simpsonas, paaugliškai, jūs iš tikrųjų turite suvesti tuos žodžius ir tai padaryti teisingai, kad užtikrintumėte savo žodžio laisvę. Aš jaučiausi, lyg vėl būčiau trečiokas. "Negalima dėti smeigtukų mokytojai ant kėdės. Negalima dėti smeigtukų mokytojai ant kėdės." Tai - absurdas. Tai siutina. Tai ypatingas iškrypimas laisve paremtos sistemos, kurią turėtume skatinti.
Ir klausimas, kurio jūsų klausiu: kas prieš tai kovoja? Įdomu, kas paskutiniuose prezidento rinkimuose buvo pats aktyviausias reguliavimo sistemos oponentas, kalbant apie žodžio laisvę internete? Džonas Makeinas. Laiškas po laiško puolantis YouTube atsisakymą labiau gerbti sąžiningą naudojimą savo ypač stiprioje įspėjimo ir pašalinimo sistemoje nulėmė, kad jo kampanija buvo tiek daug kartų pašalinta iš interneto.
Tai buvo istorija apie mane tada, senais gerais mano dešinųjų pažiūrų lunatizmo laikais. Leiskite man sugrįžti prie dabarties, kai aš esu truputį kairuoliškas - na, aš tikrai kairiarankis, taigi bent jau kairys. Ir man įdomu, ar galime mes kairėje tikėtis sukurti šią laisvės ekologiją dabar pasaulyje, kur žinome, kad patys galingiausieji stengiasi daryti priešinga įtaką, kur net kairiųjų simboliai, kaip šis, puoselėja ir "prastuminėja" aktus, kurie praktiškai uždraustų reikalavimą suteikti laisvą prieigą prie valstybės finansuojamų tyrimų? Prezidentas, kuris rėmė procesą, kurio metu slapta buvo rengiami susitarimai, kurie praktikoje uždarytų mus nesveikoje DMCA akto sistemoje, kurį priėmėme, ir galimai uždarytų mus "trys žingsniai ir tu išmestas" kelyje, kuris, žinoma ,vis labiau plinta likusiame pasaulyje. Ne vienas reformos pavyzdys yra paruoštas. Ir mes nepamatysime jokių pokyčių šioje sistemoje artimiausiu laiku.
Štai atvirumo pamokos, kurias, manau, mums reikia išmokti. Atvirumas, tai įsipareigojimas tam tikram vertybių rinkiniui. Mums reikia kalbėti apie tas vertybes. Laisvės vertybė. Tai bendruomenės vertybė. Tai reguliavimo apribojimo vertybė. Tai pagarbos kūrėjui vertybė. Jei išmoktume tas vertybes, bent iš kai kurių dešiniųjų jėgų, jei galėtume jas paimti ir pritaikyti, galbūt galėtume padaryti mažą sandėrį. Mes išmokstame tų vertybių iš kairiųjų, ir galbūt jie priims sveikatos apsaugą arba globalinio atšilimo įstatymą ar šiaip ką nors "dešinėje".
Bet kokiu atveju, prisijunkit prie manęs, mokant šių vertybių.
You can share this video by copying this HTML to your clipboard and pasting into your blog or web page. This video will play with subtitles.
You either have JavaScript turned off or have an old version of the Adobe Flash Player. To view this rating widget you
need to get the latest Flash player.
If your browser allows only "trusted sites" to execute Javascript, you should add the "googleapis.com" domain to your whitelist to allow our Flash detection to work properly.
Got an idea, question, or debate inspired by this talk? Start a TED Conversation.
TED renginyje "TEDxNYED" Niujorke buvęs "jaunasis respublikonas" Laris Lesigas pasakoja, ko demokratai gali pasimokyti apie autorines teises iš jiems priešingos partijos, kuri laikoma konservatyvesne. Stebinantis žvilgsnis į remikso kultūrą.
Lawrence Lessig has already transformed intellectual-property law with his Creative Commons innovation. Now he's focused on an even bigger problem: The US' broken political system. Full bio »
Translated into Lithuanian by Aurelija Lukoseviciene
Reviewed by Julija L.
Comments? Please email the translators above.
18:56 Posted: Nov 2007
Views 1,199,287 | Comments 307
15:36 Posted: May 2010
Views 663,741 | Comments 289
Just follow the guidelines outlined under our Creative Commons license.
This comment will be attributed to . Not ? Sign Out.