Kirana Bir Sethi moko vaikus prisiimti atsakomybę

"Užkrečiamas" - geras žodis. Net ir H1N1 gripo laikais, man patinka šis žodis. Juokas yra užkrečiamas. Aistra yra užkrečiama. Įkvėpimas yra užkrečiamas. Mes girdėjome daug nuostabių istorijų iš nepaprastų pranešėjų. Tačiau mane labiausia užkrėtė tai, kad jie visi buvo apkrėsti, tuo ką aš vadinu „Aš Galiu“ infekcija.

Taigi, klausimas yra: kodėl tik jie? Šalyje, kurioje gyvena virš milijardo žmonių, kodėl tiek nedaug? Ar tai sėkmė? Ar tai atsitiktinumas? Ar galime visi mes neplanuodami ir nesuprasdami apsikrėsti? Taigi, per kitas aštuonias minutes aš noriu su Jumis pasidalinti savo istorija. Aš užsikrėčiau 17-os, kai būdama dizaino koledžo studentė susidūriau su suaugusiais žmonėmis, kurie tikėjo mano idėjomis, išmėgino mane ir su manimi išgėrė daugybę arbatos puodelių. Aš buvau priblokšta to, kaip tai buvo nuostabu ir koks užkrečiamas buvo tas jausmas. Tada aš supratau, kad turėjau būti apkrėsta septynerių.

Kai prieš dešimt metų aš įkūriau Riversaido mokyklą, ji pavirto laboratorija, laboratorija, skirta sukurti ir patobulinti procesą, kuris sąmoningai apkrėstų mintis „Aš Galiu“ infekcija. Ir aš supratau, kad jei mokymasis yra įterptas į realybės kontekstą, kad jeigu tu ištrini ribas tarp mokyklos ir gyvenimo, tada vaikai keliauja per supratimo kelionę, kurioje jie gali pamatyti pokyčius, leistis būti pakeistiems ir galiausiai paskatinti pokyčius. Ir tai tiesiogiai padidino mokinių gerovę. Vaikai tapo kompetetingesni ir mažiau bejėgiški. Visa tai tebuvo sveikas protas.

Taigi, aš norėčiau, kad jūs žvilgteltumėte, kaip atrodo įprastas užsiėmimas Riversaide. Truputėlis istorijos: kai mano penktokai mokėsi apie vaikų teises, jie privalėjo aštuonias valandas gaminti smilkalų lazdeles, kad suprastų ką reiškia būti juodadarbiu vaiku. Tai juos pakeitė. Jūs pamatysite jų kelionę ir jų absoliutų įsitikinimą, kad jie gali išeiti ir pakeisti pasaulį. (Muzika)

Štai jie dirba. Po dviejų valandų, kai jų nugaros plyšo iš skausmo, jie buvo pakeisti. Ir kai tik tai atsitiko, jie išėjo į gatves įtikinėti žmonių, kad vaikų darbas privalo būti panaikintas. Pažiūrėkite į Ragavą, tai akimirka kuomet jo veidas pasikeičia, nes jis suprato, kad pakeitė to žmogaus nusistatymą. Tai negali įvykti klasėje. Ragavas suprato, kad jis stengėsi ne todėl, kad „mokytoja "liepė“, o todėl, kad pats norėjo. Ir tai yra „Aš Galiu“ nuostata. Tai yra procesas, kuris gali būti sužadintas ir išpuoselėtas.

Tačiau yra tėvų, kurie sako: Šaunu, paversti mūsų vaikus gerais žmonėmis yra labai gerai, tačiau kaip jiems sekasi matematika, gamtos mokslai, anglų kalba? Parodykite mums pažymius.“ Ir mes parodėme. Duomenys buvo įtikinantys. Kai vaikams yra suteikta galia, jie mokosi gerai, puikiai, net labai puikiai. Kaip ir matote šiame nacionaliniame lyginamajame įvertinime, sudarytame iš 2,000 Indijos mokyklų, Riversaidas pateko tarp 10 geriausių Indijos mokyklų pagal mokinių matematikos, gamtos mokslų ir anglų kalbos įvertinimus.

Taigi, tai veikia. Atėjo metas paskleisti infekciją už Riversaido sienų. Rugpjūčio 15, Nepriklausomybės dieną, 2007-aisiais Riversaido mokiniai išėjo užkrėsti Ahmedabado. Dabar tai nebebuvo Riversaido mokyklos reikalas. Tai buvo visų vaikų reikalas, todėl mes nesigėdijome. Mes ėjome per municipalitetus, policijos nuovadas, redakcijas, verslo įmones ir klausėme: „Kada gi jūs pabusite ir pamatysite potencialą, glūdintį kiekviename vaike? Kada jūs paversti vaiką miesto dalimi? Tiesiog atverkite savo širdis ir mintis vaikams.“

Kaip atsakė miestas? Nuo 2007-ųjų kiekvieną mėnesį miestas uždaro eismą pagrindinėse gatvėse ir paverčia jas žaidimo aikštele vaikams. Taip miestas sako savo vaikams: „Jūs galite“. Truputėlis Ahmadabado infekcijos. Video: [Neaiškiai] Judriausios miesto gatvės yra uždarytos. Mums padeda policija ir municipalitetas. Gatves užvaldę vaikai. Jie važinėjasi riedučiais. Kuria gatvės spektaklius. Jie žaidžia. Visiems vaikams viskas nemokama. (Muzika)

Atulas Karwalas: „Aproch“ yra organizacija, kuri padėjo vaikams ir anksčiau. Ir dabar mes planuojame viską išplėsti į kitas miesto dalis. (Muzika)

Kirana Bir Sethi: Miestas suteiks laisvo laiko. Ahmedabadas turi pirmą pasaulyje vaikams skirtą perėją.

Geetas Sethis: Kai miestas duoda vaikams, ateityje vaikai duos miestui. (Muzika)

KBS: Dėl to Ahmadabadas yra žinomas kaip pirmasis vaikams draugiškas miestas Indijoje.

Jūs jau turėtumėte suprasti tendenciją. Pirmiausia 200 vaikų Riversaide. Tada 30,000 vaikų Ahmadabade ir skaičius vis didėja. Atėjo metas užkrėsti Indiją. Taigi, rugpjūčio 15 dieną, vėl Nepriklausomybės dieną, 2009-aisiais, taip pat kaip ir prieš dvejus metus, mes padrąsinome 100,000 vaikų pasakyti „Aš galiu“. Kaip? Mes sukūrėme paprastą įrankį, išvertėme jį į aštuonias kalbas ir pasiekėme 32,000 mokyklų. Mes davėme vaikams labai paprastą iššūkį. Pasakėme: „Pasirinkite vieną įdėją, bet ką, kas jus neramina, ir per vieną savaitę pakeiskite milijardų gyvenimą. “

Ir jie tai padarė. Pokyčių istorijos pasipylė iš visos Indijos, nuo Nagalando rytuose iki Jhunjhunu vakaruose, nuo Sikkimo šiaurėje iki Krishnagirio pietuose. Vaikai ieškojo išeičių įvairioms problemoms. Nuo vienatvės iki duobių gatvėje remonto, alkoholizmo, 32 vaikai sustabdė 16 vaikų vedybų Radžiastane. Aš noriu pasakyti, kad tai buvo neįtikėtina. Tai tik dar kartą patvirtino, kad kai suaugusieji tiki vaikais ir sako: „Jūs galite“, jie tikrai gali. Infekcija Indijoje. Čia Radžiastano kaimelis.

Vaikas: Mūsų tėvai yra neraštingi, todėl mes norime išmokyti juos skaityti ir rašyti. KBS: Pirmą kartą sambūris ir vaidinimas kaimo mokykloje. Negirdėta, kad vaikai pasakotų tėvams, kodėl raštingumas yra svarbus. Pažiūrėkite, ką sako tėvai.

Vyras: Ši programa yra nuostabi. Mes jaučiamės labai gerai, kad mūsų vaikai gali mus išmokyti skaityti ir rašyti.

Moteris: Aš tokia laiminga, kad mano mokiniai įvykdė šią kampaniją. Aš daugiau niekada neabejosiu mokinių sugebėjimais. Matote? Jiems pavyko.

KBS: Miesto mokykla Hyderabade. Mergaitė: 581. Šis namas yra 581...

Mes turime pradėti rinkti nuo 555.

KBS: Mergaitės ir berniukai Hyderabade, užsibrėžė gana sunkų tikslą, bet jiems pavyko.

Moteris: Net būdami tokie jauni jie padarė nepaprastą darbą. Pirmiausia jie išvalė visuomenę. Vėliau tai bus Hyderabadas ir greitai visa Indija.

Moteris: Man tai buvo nušvitimas. Manęs nestebina, kad jie turi tiek daug gero savyje.

Mergaitė: Ačiū ponai ir ponios. Savo aukcione mes turime jums nuostabių paveikslų dėl labai kilnaus tikslo. Visi jūsų pinigai bus panaudoti klausos aparatams pirkti. Ar jūs pasiruošę, ponios ir ponai? Auditorija: Taip! Mergaitė: Ar jūs pasiruošę? Auditorija: Taip! Mergaitė: Ar jūs pasiruošę? Auditorija: Taip!

KBS: Taigi, užuojauta prasideda čia. Vaidinimai, aukcionai, peticijos. Aš noriu pasakyti – jie keitė gyvenimus. Buvo nepakartojama. Taigi, kaip mes dar galime atsispirti? Kaip mes galime atsispirti aistrai, energijai, jauduliui? Aš žinau, kad tai akivaizdu, bet aš turiu užbaigti su pačiu galingiausiu pasikeitimų simboliu - Gandžiu. Prieš 70 metų vienas žmogus užkrėtė visą tautą "Mes galime" galia.

Taigi, ko prireiks, kad paskleistume infekciją nuo 100,000 vaikų iki 200 milijonų vaikų Indijoje? Paskutinį kartą girdėjau, kad įžanga vis dar skelbė „Mes, Indijos žmonės“, taip? Taigi, jei ne mes, tai kas? Jei ne dabar, tai kada? Kaip jau sakiau, „užkrečiamas“ yra geras žodis. Ačiū. (Plojimai)