Taigi. Mes išklausėme daugybės žmonių kalbas šioje konferencijoje apie žmogaus proto galią. Ir ką aš norėčiau šiandien padaryti, tai duoti jums vaizdingą pavyzdį, kaip tą jėgą galima išlaisvinti, kai esi išlikimo padėtyje, kaip noras išgyventi gali tą atskleisti žmonėse. Šitas įvykis atsitiko Evereste. Tai buvo baisiausia nelaimė Everesto istorijoje. Tuomet aš buvau vienintelis daktaras ant kalno. Taigi aš jus vesiu per šią istoriją ir mes pamatysime, kas nutinka, kai žmogus sukaupia visą valią išgyvenimui.
Taigi, čia Everestas. Jis 8848 metrų aukščio. Aš buvau ten 6 kartus. 4 kartus dirbau su National Geographic matavau tektonines plokštes. Ir du kartus kopiau su NASA, su kuria gaminau nuotolinius prietaisus. Per mano ketvirtąją kelionę į Everestą, virš jo perskrido kometa Hyakutake. Tada šerpai mums pasakė, kad tai labai blogas ženklas. Geriau jau mes būtume jų paklausę. Everestas yra ekstremalus. Jo viršūnėje yra tik trečdalis to deguonies, kuris būna jūros lygyje. Netoli viršūnės temperatūra nukrenta iki -40 C. Vėjai būna 30 - 60 kilometrų per valandą. Šaltis, kurį jaučia kūnas yra didesnis nei vasaros dieną Marse. Atsimenu kartą buvau netoli viršūnės, įkišau ranką į savo vidinį švarką paimti savo geriamojo vandens buteliuką, kurį ten laikiau. Pamačiau, kad vanduo sušalęs į ledą. Tai iliustruoja, kokios atšiaurios sąlygos yra netoli kalno viršūnės.
Taigi, tai yra kopimo kelias į Everestą. Jis prasideda apatinėje stovykloje 5300 metrų aukštyje. Pirmoji stovykla - 600 metrų aukščiau. Antroji stovykla - dar 600 metrų aukštyn. Ji vadinama Vakarine kara. Trečioji stovykla yra Lhotse papėdėje. Lhotse yra ketvirtas aukščiausias kalnas pasaulyje, bet jis užgožtas Everesto. Ketvirtoji stovykla yra aukščiausiai esanti. 900 metrų iki viršūnės. Čia matome apatinę stovyklą. Ji įsikūrusi ant ledyno 5300 metrų aukštyje. Tai aukščiausia vieta, iki kurios galima atsivesti jakus ir čia turi išsikrauti. Štai ką jie man atgabeno. Aš turėjau keturių jakų nešamą medicininių reikmenų krovinį, išverstą palapinėje. Čia aš bandau surūšiuoti daiktus.
Tai mūsų ekspedicija. Tai National Geographic ekspedicija, kurią organizavo Tyrinėtojų Klubas. Ant kalno buvo dar trys ekspedicijos, amerikiečių, Naujosios Zelandijos ir IMAX komandos. Po dviejų mėnesių pasiruošimo, įkūrėme stovyklas palei visą kopimo taką.
Tai vaizdas į ledyną. Pirmieji 600 metrų virš bazinės stovyklos. Ledyno nuotrauka. Tai krioklys, jis sušalęs, bet šiek tiek juda ir kinta kasdien. Kai esi jame, esi tarsi žiurkė labirinte; negali pamatyti jo iš viršaus. Čia vieta netoli ledyno viršaus Reikia kopti naktį, kai ledas sušalęs. Mažiau šansų, kad nušliauš ant tavęs. Čia keli alpinistai pasiekia viršūnę auštant. Aš žengiu per įtrūkį. Einam per aliuminio kopėčias su saugos virvėmis. Tai kitas plyšys. Kai kurie iš jų - kaip 10 aukštų namas; kai kurie alpinistai sako, kad todėl ir kopiame naktį, nes jei pamatytume, virš ko mes kopiame, niekad to neįveiktume.
Taigi. Čia pirma stovykla. Tai pirmas lygus taškas po užkopimo į ledyną. Nuo čia kopiam į antrą stovyklą, kuri tarsi svarbiausia vieta. Šie alpinistai juda per Lhotse link trečios stovyklos. Jų virvės pritvirtintos. Jei neprisirišęs kristum - lėktum pusantro kilometro žemyn. Vaizdas nuo trečiosios stovyklos. Matote Lhotse profilį. Tai 45 laipsnių kampas. Užkopti reikia 2 dienų. Taigi stovyklą daraisi pusiaukelėje.
Jei pastebite, Everesto viršūnė juoda. Ten nėra ledo. Tai todėl, kad jis toks aukštas, viršūnė yra greitose oro srovėse, vėjas nuolat gremžia paviršių, sniegas ten nesusikaupia. Tas debesis už viršūnės - tai sniegas, kurį nuo jos pučia.
Čia pakeliui į ketvirtą stovyklą braunamės per debesis. Štai ketvirtoji stovykla. Šioje vietoje turi parą nuspręsti, ar kopsi toliau ar ne. Visi naudojasi deguonies balionu. Atsargos ribotos, turi eiti arba viršun arba apačion, reikia nuspręsti labai greitai. Tai Robo Holo (Rob Hall) nuotrauka. Naujosios Zelandijos komandos lyderis Tai radijas, kurį vėliau jis naudojo skambindamas savo žmonai. Vėliau apie tai papasakosiu. Čia alpinistai laukia kopimo į viršūnę. Jie ketvirtojoje stovykloje, ir, kaip matote, viršūnėje pučia vėjai. Prastas oras kopimui taigi alpinistai laukia, tikėdamiesi, kad vėjas nurims. Ir, tiesą sakant, naktį vėjas nurimsta. Tampa ramu. Jokio vėjo. Atrodo gera proga kopti viršūnėn. Alpinistai pradeda žygį link viršūnės ant taip vadinamo trikampio šlaito. Tai pirma kopimo dalis. Kopiama tamsoje, nes ši dalis ne tokia stati kaip tolesnė ir tokiu būdu sutaupai šviesaus meto, jei kopi šią atkarpą tamsoje.
Štai kas nutiko. Alpinistai pasiekė pietryčių keterą. Štai vaizdas į pietryčių keterą. Viršūnė - tolumoje. Nuo čia kopiama 450 metrų 30 laipsnių kampu link viršūnės. Bet tais metais visiškai netikėtai pakilo vėjas. Pakilo audra, kurios niekas nesitikėjo. Matote baisius vėjus, pučiančius sniegą nuo viršūnės. O ten tuo metu buvo alpinistai.
Štai aš toje vietoje prieš metus ir kaip matote aš su deguonies kauke ir uždaro ciklo kvėpavimo aparatu. Prikabinta deguonies žarna. Kaip matote turime du deguonies balionus kuprinėje, maži titano balionai, labai lengvi. Nieko daugiau ir nenešam. Tai viskas ką turi. Viršūnės keteroj esi labai pažeidžiamas.
Taigi. Čia vaizdas nuo viršūnės keteros. Pakeliui į viršūnę ant 450 metrų tilto. Alpinistai neprisirišę, nes jei kristum į bet kurią pusę, ir būtum prisirišęs prie kito, nusitemptum jį kartu. Kiekvienas kopia individualiai. Kelias labai vingiuotas. Tai labai sunkus kopimas, visada rizikuoji nukristi. Jei krisi kairėn - 2,5 kilometro į Nepalą. Jei į dešinę - 3,6 kilometro į Tibetą. Geriau kristi į Tibetą. Ilgiau gyvensi. (Juokas) Šiaip ar taip, krisi visą likusį savo gyvenimą.
Taigi. Šie alpinistai netoli viršūnės, prie viršūnės keteros, kurią matote, o aš trečiojoje stovykloje. Mano ekpedicija buvo trečioje stovykloje, kol šie žmonės buvo audros centre. Audra buvo tokia baisi, kad teko gultis. Apsirengę, su visa įranga gulėjome ant palapinės grindų, kad jos nenupūstų. Baisiausias mano kada nors matytas vėjas. O alpinistai ant keteros buvo 600 metrų aukščiau ir visiškai gamtos valioje. Mes su jais kalbėjom per radiją.
Vaizdas prie viršūnės keteros. Robas Holas (Rob Hall), išgirdome, buvo ten, audroje, su Dagu Hansenu (Doug Hansen). Girdėjome, kad Robui viskas gerai, bet Dagas - per silpnas leistis. Jis buvo visai išsekęs, o Robas liko su juo. Gavome blogą žinią, kad Bekas Vetersas (Beck Weathers) - kitas alpinistas - susmuko ir mirė sniege. Dar buvo likę 18 alpinistų, apie kurių būklę nieko nežinojome. Jie pasiklydo. Ant kalno tvyrojo sumaištis. Pasakojimai - painūs ir prieštaringi. Nežinojome, kas ten vyksta, toje audroje. Tiesiog gulėjome palapinėse trečiojoje stovykloje.
Mūsų stipriausi alpinistai, Todas Burlesonas (Todd Burleson) ir Pytas Atansas (Pete Athans), nusprendė kopti gelbėti kitų, nors ir siautė baisi audra. Jie bandė nusiųsti žinią Robui Holui, puikiam alpinistui, kuris buvo įstrigęs su silpnu alpinistu netoli viršūnės. Tikėjausi, kad jie pasakys Robui 'Laikykis, ateinam" Bet iš tiesų jie pasakė, "Palik Dagą ir leiskis vienas. Jo nebeišgelbėsi, bandyk išsigelbėti pats" Robas gavo tą žinią, ir jo atsakymas buvo "Mes abu klausomės". Todas ir Pytas užlipo į viršūnės keterą, štai čia, ir ten pamatė visišką chaosą. Bet bandė daryti, ką tik galėjo, kad padėtų žmonėms. Patarinėjau jiems per radiją iš trečiosios stovyklos, siuntėm žemyn alpinistus, kurie buvo pajėgūs nulipti savo jėgomis. Tuos, kurie negalėjo, nusprendėm palikti ketvirtojoje stovykloje. Taigi alpinistai leidosi šiuo keliu.
Vaizdas iš trečiosios stovyklos, kur aš buvau pasilikęs. Visi ėjo pas mane, kad galėčiau juos apžiūrėti ir kažkuo padėti, nors nedaug gali padaryti, nes trečioji stovykla yra mažas tarpeklis ledyne, pasvirusiame 45 laipsnių kampu. Išėjus iš palapinės vos įmanoma pastovėti. Tikrai šalta. 7 kilometrų aukštis. Vienintelės atsargos ten yra du plastikiniai maišeliai su iš anksto paruoštais švirkštais su steroidais ir nuskausminamaisiais.
Taigi, kai alpinistai ėjo pas mane, aš vertinau jų būklę ir sprendžiau, ar jie gali leistis toliau žemyn. Tie, kuriems temo sąmonė arba kurie nebuvo koordinuoti, švirkščiau steroidus, kad kurį laiką būtų šviesaus proto ir koordinuoti bei galėtų tęsti kelionę žemyn. Buvo tokios neįprastos sąlygos, kad kartais injekcijas dariau net per rūbus. Buvo per sunku laviruoti kitaip.
Kol jais rūpinausi, gavom žinių iš Robo Holo. Niekaip negalėjom pakilti jo gelbėti. Jis paskambino pasakyti, kad jis jau vienas. Atrodo Dagas numirė aukščiau ant kalno. Bet dabar Robas buvo per silpnas leistis vienas, o dėl to baisaus vėjo tame aukštyje neįmanoma buvo jo išgelbėti. Jis tą žinojo. Tuomet jis paprašė pakalbėti su žmona. Jis nešėsi radiją, o žmona buvo namie Naujojoje Zelandijoje, nėščia septintą mėnesį su pirmagimiu. Robas paprašė su ja susisiekti. Padarėme tai. Robas ir jo žmona kalbėjosi paskutinį kartą. Išrinko vardą kūdikiui. Robas atsijungė ir mes daugiau niekad nieko iš jo nebegirdėjom.
Man teko gydyti daug kritinės būklės pacientų 7 kilometrų aukštyje. Tai buvo neįmanoma. Mes nuleidinėjome nukentėjusius į 6,4 kilometrų aukštį, kur galėjau juos gydyti geriau. Tai mano medicininiai reikmenys. Dėžutė su medicininėmis atsargomis. Ją nešiausi ant kalno. Žemiau turėjau daugiau atsargų, paprašiau, kad man jas atneštų į žemesniąją stovyklą. Tai žemesniosios stovyklos vaizdas.
Išgyvenusieji eina po vieną. Kai kuriuos ištiko hipotermija, kiti nušalo galūnes, dar kitiems - ir tas, ir tas. Visaip bandėme juos sušildyti, davėm deguonies, bandėm atgaivinti, o tai sunku 6,4 kilometrų aukštyje. Palapinėje mirtinai šalta. Tai stipriai nušalusios pėdos, stipriai nušalusi nosis. Šis alpinistas buvo apakintas sniego.
Rūpinausi šiais alpinistais - tai buvo neįtikėtina patirtis. Staiga tarsi iš niekur, į palapinę įvirto tas, kurį laikėme mirusiu, Bekas Vetersas, pasirodė lyg mumija. Maniau, kad jis nesusivoks erdvėje, bet jis priėjo prie manęs ir pasakė: "Labas Kenai, kur man sėstis?" O tada sako, "Ar priimsi mano medicininį draudimą?" (Juokas) Tikrai taip pasakė. (Juokas) Jis buvo šviesios sąmonės, nors labai nušalęs. Matote, jo ranka visai balta, o veidas, nosis, nudegusi. Pirma pabąla, o paskui nekrozuoja, pajuosta, ir nukrenta. Tai paskutinė stadija, visai kaip randas.
Kol rūpinausi Beku, jis pasakojo kas vyko viršuje. Sakė, kad jis pasiklydo audroje, susmuko sniege, ir gulėjo negalėdamas pajudėti. Alpinistai eidami pro šalį jį nužvelgdavo ir sakydavo "Jis miręs". Bet Bekas nebuvo miręs, jis viską girdėjo, bet negalėjo pajudėti. Jis buvo katatoninės būsenos - sąmoningas aplinkai, bet negalėjo net mirktelėti parodydamas, kad yra gyvas. Taigi alpinistai ėjo pro jį, o jis išgulėjo ten dieną, naktį ir dar vieną dieną sniege. Tuomet jis sau pasakė, "Nenoriu mirti. Turiu šeimą, pas kurią reikia grįžti" Mintys apie šeimą, vaikus ir žmoną sukūrė pakankamai energijos, pakankamai motyvacijos jam atsikelti. Po tiek laiko sniege jis atsikėlė ir susirado kelią į stovyklą. Bekas papasakojo man tą istoriją labai tyliai, bet mane ji pritrenkė. Neįsivaizduoju, kaip kažkas gali išgulėti sniege taip ilgai ir staiga atsikelti. Jis įveikė neįveikiamą hipotermiją. Galiu tik spėlioti, kaip jis tai padarė.
O ką, jei Bekas būtų prijungtas prie smegenų tomografo, kad galėtume pamatyti jo smegenų funkcijas? Labai paprastai: 3 smegenų dalys: priekinė skiltis, kur yra jūsų koncentracija ir dėmesys, smilkinio skiltis, kur formuojami vaizdai ir laikomi prisiminimai, ir užpakalinė skiltis, kur yra smegenėlės, kurios valdo judėjimą, ir smegenų kamienas, kur yra pagrindinės gyvybę palaikančios funkcijos, tokios kaip širdies plakimas ir kvėpavimas.
Perskirkim smegenis ir įsivaizduokim, kad Bekas prijungtas prie smegenų tomografo. Šitai matuoja kraujotaką ir kartu energijos tekėjimą smegenyse. Čia priekinė žievė užsižiebia raudonai. Čia gana tolygiai išsidėstęs vaizdas. Vidurinė dalis, kur galėtų būti smilkinio skiltis, ir užpakalinė dalis, kur yra gyvybę palaikančios funkcijos.
Tai gana normalus vaizdas, kuriame matyti tolygus energijos pasiskirstymas. Dabar pereikime prie kito - čia matyti daug daugiau priekinė skiltis įsižiebia. Tai gali būti tai, ką Bekas patyrė, kai suprato, kad jis pavojuje. Jis visą savo dėmesį sutelkia į pagalbą sau. Šios smegenų dalys rimsta. Dabar jis negalvoja apie savo šeimą, o sunkiai dirba. Bando įtempti raumenis iš čia išsikabaroti. Taigi. Bet jam nepavyksta. Trūksta energijos. Per šalta. Jis nebegali palaikyti metabolizmo. Matote, čia jau nebėra raudonos spalvos. Smegenys rimsta. Jis susmukęs sniege. Viskas ramu. Labai mažai raudonos. Beką apleidžia jėgos. Jis miršta.
Žiūrim kitą vaizdą, bet, Beko atveju, matote, kad vidurinioji smegenų dalis vėl įsižiebia. Jis pradeda galvoti apie šeimą. Pradeda kurti vaizdus, kurie skatina jį keltis. Jis kuria energiją šioje srityje - mintimis. O štai šitaip jis pavers mintį veiksmu. Ši smegenų dalis vadinama priešakiniu juostos vingiu. Tai dalis, kurioje, anot mokslininkų, yra valia. Čia žmonės priima sprendimus ir išvysto valios jėgą. Kaip matote, čia teka energija - išeinanti iš viduriniosios smegenų dalies, kur kilo jo šeimos vaizdiniai, į čia - kur stiprėja valia.
Taigi. Ji stiprėja ir stiprėja iki tol, kol tampa motyvuojančiu veiksniu. Šioje srityje po dienos, nakties ir dar vienos dienos jis pasigamins pakankamai energijos tam, kad atsikeltų. Čia matote, kaip energija kaupiasi priekinėje skiltyje. Jis pradeda koncentruotis, pradeda telktis. Galvoja apie tai, kaip išsigelbėti. Taigi, ši energija buvo perduota į smegenų priekį, o čia ji rimsta, bet jis naudoja šią energiją mintims, ką daryti, kad išsigelbėtų. Ir tada ta energija pasiskirsto po įvairias sritis. Jis nebegalvoja apie savo šeimą, jis save motyvuoja. Čia užpakalinė dalis, kuri judins raumenis ir jis atsities. Jo širdis ir plaučiai įgaus pagreitį. Aš galiu spėti, kad būtume matę, kaip tai vyksta, jei per jo kovą už išlikimą būtume jį prijungę prie smegenų tomografo.
Taigi aš rūpinausi Beku 6,4 kilometrų aukštyje ir galvojau, kad tai taip menka, palyginus su tuo, kaip jis pasirūpino pats savimi. Tai rodo, ką gali sąmonės galia. Jis buvo kritinės būklės. Buvo ir kitų kritinių pacientų. Laimei, atskrido straigtasparnis ir išgelbėjo šiuos žmones. Sraigtasparnis nusileido 6,4 kilometrų aukštyje, tai aukščiausiai įvykdyta gelbėjimo operacija istorijoje. Jis nusileido ant ledo, paėmė Beką ir kitus išgyvenusius, vieną po kito ir nuskraidino juos į Katmandu kliniką dar prieš mums grįžtant į bazinę stovyklą.
Čia bazinės stovyklos vaizdas vienoje iš stovyklų, kur žuvo alpinistai. Ten po kelių dienų atlikome laidojimo apeigas. Čia šerpai uždega kadagio šakas. Jie tiki, kad kadagio dūmas šventas. Alpinistai stovi aplink ant didelių akmenų ir šneka apie tuos, kurių netekome netoli viršūnės, atsisukdami į kalną, tiesą sakant, šnekėdami su jais tiesiogiai. Tada netekome 5 alpinistų. Tai buvo Skotas Fišeris (Scott Fisher), Robas Holas (Rob Hall), Endis Harisas (Andy Harris), Dagas Hansenas (Doug Hansen), ir Yasuko Namba. Ir dar vienas alpinistas, kuris turėjo mirti, bet nemirė - Bekas Vetersas. Jis išgyveno, nes sugebėjo sutelkti neįtikėtiną valią, sugebėjo panaudoti visą sąmonės galią tam, kad išsigelbėtų.
Čia tibetietiškos maldos vėliavėlės. Šerpai tiki, kad jei ant jų parašysi maldą, jos bus nuneštos dievams. Tais metais, Beko malda buvo išklausyta.
You can share this video by copying this HTML to your clipboard and pasting into your blog or web page. This video will play with subtitles.
You either have JavaScript turned off or have an old version of the Adobe Flash Player. To view this rating widget you
need to get the latest Flash player.
If your browser allows only "trusted sites" to execute Javascript, you should add the "googleapis.com" domain to your whitelist to allow our Flash detection to work properly.
Got an idea, question, or debate inspired by this talk? Start a TED Conversation.
Kai įvyko baisiausia kopimo į Everestą istorijoje nelaimė, Kenas Kamleris ten buvo vienintelis daktaras. TEDMED'e jis dalinasi neįtikėtina alpinistų kovos su ekstremaliomis sąlygomis istorija ir naudoja smegenų vaizdavimo technologiją aiškindamas žmogaus, kuris išgyveno 36 valandas palaidotas sniege, medicininį stebuklą.
Ken Kamler has served as doctor on some of the world’s most daring expeditions, but also performs delicate microsurgery when at home in New York. Full bio »
Translated into Lithuanian by Ieva Breivyte
Reviewed by Andrius Burnickas
Comments? Please email the translators above.
16:48 Posted: Feb 2009
Views 176,370 | Comments 28
18:03 Posted: Oct 2006
Views 281,657 | Comments 48
17:43 Posted: Jun 2007
Views 699,435 | Comments 201
Just follow the guidelines outlined under our Creative Commons license.
This comment will be attributed to . Not ? Sign Out.