Jonathan'as Harris'as apie slaptąsias Tinklo istorijas

Laikau save pasakotoju. Tačiau aš nepasakoju istorijų įprastu būdu, tai yra paprastai aš nepasakoju savo paties istorijų. Vietoje to, mane domina kūrimas įrankių, kurie leidžia dideliam skaičiui kitų žmonių papasakoti savąsias istorijas, žmonių visame pasaulyje. Darau tai, nes manau, kad žmonės turi daug bendro. Manau, kad žmonės yra labai panašūs, bet taip pat manau, kad dažnai mums sunku tai pastebėti.

Žinote, kai apsižvalgau aplink, matau daugybę skirtumų, iš tiesų manau, kad mes visi matome daugybę skirtumų. Ir mes apibūdiname save per savo skirtumus. Pavyzdžiui, būna kalbos skirtumai, tautiniai ir rasiniai skirtumai, būna amžiaus skirtumai, lyčių skirtumai, seksualiniai skirtumai, būna turto ir pinigų skirtumai, išsilavinimo skirtumai, taip pat religiniai skirtumai. Žinote, mes turime visus šiuos skirtumus ir, aš manau, mums patinka mūsų skirtumai, kadangi jie mums leidžia su kažkuo susitapatinti, su kokia nors mažesne bendruomene. Bet manau, kad iš tikrųjų, nepaisant mūsų skirtumų, mes turime tikrai daug bendro. Ir manau, kad vienas dalykas, kuris mums visiems bendras, yra gilus noras išreikšti save. Manau, kad tai labai senas žmogiškas troškimas. Tai nieko naujo.

Tačiau su saviraiška bėda ta, kad paprastai nebūna proporcijos tarp mūsų noro save išreikšti ir mums prijaučiančių draugų, pasiruošiusių skirti mums laiko ir mūsų klausytis, skaičiaus.

(Juokas)

Čia taip pat nieko naujo. Nuo pat žmonijos istorijos aušros mes bandėme kompensuoti šį neatitikimą kurdami meną, rašydami eiles, dainuodami dainas, rašydami vedamuosius ir siųsdami juos laikraščiams, liežuvaudami su draugais. Tai nieko naujo.

Tačiau nauja tai, kad per pastaruosius keletą metų daugybė šių tradicinių fizinių žmogaus užsiėmimų, šių saviraiškos aktų, keliasi į Internetą. Ir kai tai vyksta, žmonės palieka pėdsakus, pėdsakus, kurie gali papasakoti apie jų saviraiškos akimirkas. Na o aš kuriu kompiuterių programas, kurios analizuoja didelį kiekį šių pėdsakų ir tuomet bando daryti išvadas apie juos palikusius žmones - ką jie jaučia, ką jie mąsto, kas šiandien pasaulyje kitaip, nei įprasta. Štai tokius klausimus.

Vienas iš projektų, tiriančių šias idėjas, kuris buvo sukurtas prieš maždaug metus, vadinamas "We Feel Fine" ("Mes jaučiamės gerai"). Tai programa, kuri kas dvi tris minutes ieško naujausiuose pasaulio internetinių dienoraščių įrašuose besikartojančių frazių "Aš jaučiuosi". Ir kai šios frazės surandamos, programa nukopijuoja sakinį iki galo ir tuomet automatiškai bando nustatyti sakinį parašiusiojo amžių, lytį ir buvimo vietą. Toliau, žinodami buvimo vietą ir laiką, taip pat galime nustatyti koks buvo oras, kuomet asmuo rašė tą sakinį. Visa ši informacija saugoma duomenų bazėje, į kurią surenkama apie 20.000 jausmų per dieną. Programa veikia maždaug pusantrų metų. Ji jau pasiekė maždaug septynis su puse milijono žmogiškų jausmų, ir aš norėčiau jums parodyti, kaip visa ši informacija vėliau vaizduojama. Taigi čia yra "We Feel Fine".

Jūs matote būrį beprotiškai besispiečiančių dalelių, ir kiekviena iš jų atspindi atskirą žmogišką jausmą, kuris buvo išreikštas per kelias praėjusias valandas. Kiekvienos dalelės spalva žymi jausmą, kurį ši dalelė vaizduoja, pavyzdžiui, teigiami jausmai yra ryškios spalvos, o liūdni, negatyvūs jausmai yra tamsios spalvos. Kiekvieno taško dydis atspindi vaizduojamo sakinio ilgį, taigi dideli taškai atspindi ilgus sakinius, o maži taškai atspindi trumpus sakinius. Ant kiekvieno taško galima spustelėti ir taip jį išskleisti. Čia mes matome "Aš jausčiausi daug geriau, jei tik galėčiau dabar susirangyti jo glėbyje ir jausti jo meilę man jo kūno prisilietime ir jo lūpų švelnume." Taigi kartais žmogiškųjų jausmų pasaulyje tampa tikrai karšta. Ir visi šie jausmai yra išreikšti žmonių: "Žinau, kad iš tiesų tai nelabai daug reiškia, bet praleidus tiek daug metų kaip mažai žuvelei dideliame vandenyne, malonu vėl pasijusti didesniu."

Taškai atspinti žmogiškąsias savybes. Jie tarsi turi savus judėjimo dėsnius ir beprotiškai juda, tarsi tyrinėdami aplinkinį gyvą pasaulį. Jie taip pat demonstruoja smalsumą. Galite matyti, kaip kai kurie iš jų dabar susibūrė aplink pelės žymeklį. Taip pat matote, kaip kai kurie kiti spiečiasi žemutiniame kairiajame ekrano krašte aplink šešis žodžius, kurie atspindi šešis "We Feel Fine" išdėstymo būdus. Šiuo metu mes matome "Beprotybę" ("Madness"). Taip pat yra "Šnabždesiai" ("Murmurs"), "Montažas" ("Montage"), "Sambūris" ("Mobs"), "Matavimai" ("Metrics") ir "Kalvos" ("Mounds"). Dabar norėčiau peržvelgti kaip kuriuos iš jų. "Šnabždesiuose" visi jausmai skrieja į ekrano viršų ir tuomet vienas po kito išsirikiuoja atvirkščia chronologine tvarka į žemyn besislenkantį išnykstantį sąrašą. "Dabar jaučiuosi šiek tiek geriau"

(Juokas)

"Jaučiuosi susipainiojęs ir nesu tikras, ką, po galais, turėčiau daryti." "Jaučiuosi, tarsi iš manęs apgaule išviliojo kažką nuostabaus". "Jaučiuosi taip laisvai; jaučiuosi taip gerai." "Jaučiausi lyg būdamas depresijos debesyje, iš kurio negaliu ištrūkti." Spustelėjus ant bet kurio iš jų galite apsilankyti tame interneto dienoraštyje, iš kurio jie atkeliavo. Tokiu būdu galite susisiekti su šių teiginių autoriais, jei jaučiatės bent kiek artimi.

Kitas išdėstymo būdas vadinamas "Montažu". "Montaže" visi jausmai su nuotraukomis išrenkami ir sudėliojami į didelį rėmą. Galima sakyti, šis rėmas atspindi pasaulio jausmų paveikslą per kelias pastarąsias valandas. Ant kiekvieno iš kvadratėlių spustelėjus jie padidinami. Štai matome, "Jaučiu, kad man nebus gera, jei nebus gera mums abiems." Tai buvo kažkas iš Mičigano. Čia matome, "Jaučiuosi tarsi visą dieną prasėdėjusi prie kompiuterio."

(Juokas)

Jie sukonstruojami automatiškai, naudojant rastus objektus: "Manau jaučiuosi šiek tiek persivalgęs."

Kitas išdėstymo būdas pavadintas "Sambūriu". "Sambūris" leidžia peržiūrėti skirtingus pasaulio gyventojų jausmų statistinius pjūvius per kelias paskutines valandas. Matome, kad "geriau" šiuo metu yra pats dažniausias jausmas, toliau seka "gerai", "blogai", "kaltas", "teisingai", "prislėgtas" Galime suskirstyti ir pagal lytį. Ir matome, kad per paskutiniąsias kelias valandas kiek daugiau moterų nei vyrų išreiškė savo jausmus. Galime skirstyti pagal amžių ir taip gauname stulpelinę diagramą Su pasaulio emocijų pasiskirstymu pagal amžių. Matome, kad gausiausia į trečiąją dešimtį įžengusių žmonių, toliau seka paaugliai, toliau 30-40 metų žmonės ir vėliau skaičiai labai staigiai mažėja. Skirstant pagal orus, jausmai įgauna jų vaizduojamų orų fizines savybes, taigi jausmai, surinkti saulėtą dieną, spiečiasi ratu, tarsi sudarydami saulės rutulį. Debesuotu oru išreikšti jausmai tarsi plevena vėjyje, lietingu oru - krenta žemyn tarsi liūties metu, o išreikšti sningant tarsi lėtai siūbuodami krenta į žemę.

Galiausiai, suskirsčius pagal vietovę, jausmai keliauja į savo vietą pasaulio žemėlapyje, rodydami geografinį jausmų pasiskirstymą. "Matavimai" pateikia duomenis per skaičių prizmę. Matome, kad šiuo metu pasaulis jaučiasi išnaudojamas 3,3 karto daugiau nei įprasta.

(Juokas)

Pasaulio gyventojai jaučiasi šiltai 2,9 kartu daugiau nei įprasta ir t.t. Galimi ir kiti peržiūros būdai, Tokie kaip lytis, amžius, oras, vieta.

Paskutinis išdėstymo būdas vadinamas "Kalvomis". Jis šiek tiek skiriasi nuo kitų. "Kalvos" vaizduoja visą duomenų bazės turinį kaip didelius, šiek tiek krutančius želatininius kalnus. O jeigu palaikysime pelės mygtuką nuspaudę, jie pradeda šokti. Matoma, kad "geriau" yra pats dažniausias jausmas, po jo seka "blogai". O jei nueisime čia, sąrašas pradeda slinktis ir galime matyti tūkstančius surinktų jausmų. Matote mažą rožinį kursorių judantį kartu, rodantį mūsų buvimo vietą. Štai matome žmones, kurie jaučiasi "paslydę", "slykščiai", "atsakingi".

Yra ir paieškos galimybė, jei jus domina konkretūs žmonės. Pavyzdžiui, galite rasti moteris tarp 20 ir 30 metų, kurios jautė priklausomybę, kuomet Bangladeše buvo debesuota.

(Juokas)

Bet nevarginsiu jūsų tuo. Štai kai kurie iš mano mėgstamiausių montažų, kuriuos pavyko surinkti: "Taip stipriai jaučiu manyje gyvenantį mano tėtį, kad ten net nėra vietos man pačiam." "Jaučiuosi labai vieniša." "Man reikia atsidurti kur nors giliai kaimo glūdumoje, kad galėčiau jaustis graži." "Jaučiuosi nematoma tau." "Neslėpčiau to, jei visuomenė manęs neverstų manęs jausti, kad turiu slėptis." "Jaučiuosi įsimylėjęs Carolyn'ą." "Jaučiuosi tokia išdykusi." "Jaučiu, kad šitie keistuoliai iš tiesų yra naudingi koledžo gyvenimui."

(Juokas)

"Man patinka, kaip šiandien jaučiuosi."

Taigi, kaip matote, "We Feel Fine" naudojama technika, kurią vadinu "pasyviu stebėjimu". Turiu galvoje tai, kad programa pasyviai stebi žmones, gyvenančius savo gyvenimus. Ji skanuoja pasaulio interneto dienoraščius ir stebi, ką žmonės rašo, o šie žmonės nežino, kad jie yra stebimi ar apklausiami. Ir todėl galima gauti labai sąžiningus, atvirus, nuoširdžius atsakymus, kurie dažnai yra labai jaudinantys. Ir būtent tokiai technikai aš paprastai teikiu pirmenybę savo darbe, kadangi žmonės nežino, kad jie yra apklausiami. Jie tiesiog gyvena savo gyvenimą - ir būtent taip jie elgiasi.

Kitokia technika yra tiesiogiai klausti žmonių. Ir šią techniką aš naudoju kitame projekte, Yahoo! Time Capsule ("Laiko kapsulė"), kuriuo buvo siekiama užfiksuoti pasaulio atvaizdą 2006 m. Projektas buvo suskirstytas į dešimt labai paprastų temų - meilė, pyktis, liūdesys ir t.t. - kiekviena iš kurių susidėjo iš vieno atviro klausimo, užduoto pasauliui: Ką tu myli? Kas sukelia tau pyktį? Kas tave liūdina? Kuo tu tiki? Ir pan. Laiko kapsulė buvo vieną mėnesį prienama internete, ji buvo išversta į dešimt kalbų ir štai kaip ji atrodė. Tai besisukantis rutulys, kurio paviršių sudaro nuotraukos, žodžiai ir žmonių piešiniai, kurie buvo patalpinti į laiko kapsulę. Dešimt temų išeina iš centro ir skrieja aplink centrą. Galite peržiūrėti visus šiuos duomenis ir pamatyti, ką žmonės parašė. Štai atsakymas į klausimą "Kas yra gražu?" "Mis Pasaulis".

Yra du Laiko kapsulės režimai. Čia "Vienas Pasaulis", kuris vaizduoja besisukantį žemės rutulį, ir "Daugybė Balsų", kuris išdalija duomenis į "foto juosteles" ir leidžia peržiūrėti jas vieną po kitos. Į šį projektą įsiterpė tikrai nepaprastas renginys, kuris vyko dykumoje šalia Albukerkės miesto Naujosios Meksikos valstijoje, Jemez Pueblo vietovėje, kur tris naktis iš eilės "Laiko kapsulės" turinys buvo projektoriais rodomas ant senovinio Raudonųjų Uolų Kanjono sienų, kurių aukštis siekia maždaug 200 pėdų. Tai buvo tikrai neįtikėtina. Mes taip pat 35 vatų lazeriu išspinduliavome "Laiko kapsulės" turinį į kosminę erdvę, naudodami dvejetainį kodą. Štai čia matosi oranžinė linija, kylanti nuo dykumos paviršiaus maždaug 45 laipsnių kampu. Tai buvo nuostabu, kadangi jau pirmąją naktį, matydamas visą šią informaciją, pradėjau iš tiesų matyti skirtumus, apie kurios kalbėjau anksčiau - amžiaus, lyties, turto ir pan. skirtumus.

Bet, žinote, matydamas vis daugiau ir daugiau šių vaizdų, slenkančių uolomis, suvokiau, kad matau tuos pačius archetipinius įvykius, vaizduojamus vėl, ir vėl, ir vėl. Na žinote: vestuves, gimimą, laidotuves, pirmąjį automobilį, pirmąjį bučinį, pirmajį kupranugarį ar žirgą - priklausomai nuo kultūros. Ir tai iš tiesų mane sujaudino. O ši nuotrauka buvo padaryta paskutiniąją naktį nuo tolimos uolos už maždaug dviejų mylių, joje matyti, kaip "Laiko kapsulės" turinys spinduliuojamas į kosmosą. Visoje toje žmonijos saviraiškoje, spinduliuojamoje į nakties dangų, buvo kažkas išties jaudinančio.

Ir tai privertė mane susimąstyti apie nakties dangų ir kaip žmonės visuomet naudojo nakties dangų savo nuostabiausių istorijų vaizdavimui. Žinote, būdamas vaikas, Vermonto valstijoje, fermoje, kurioje užaugau, dažnai žiūrėdavau į nakties dangų ir ten matydavau ten juostą iš trijų žvaigždžių - Oriono, Medžiotojo, žvaigždyną. O kuomet užaugau, man tapo dar ryškesni nuostabūs graikų mitai, kiekvieną naktį žaidžiantys danguje virš mūsų. Na žinote, Orionas, žvelgiantis į įtūžusį bulių. Persėjas, skrendantis gelbėti Andromedos. Dzeusas, kovojantis su Kronu dėl Olimpo kalno. Tai išties nuostabūs graikų pasakojimui.

Ir tai privertė mane susimąstyti apie mūsų pasaulį šiandien. O konkrečiai - jei mes galėtume šiandien kurti naujus žvaigždynus, kaip jie atrodytų? Kas jie būtų? Jei mes danguje galėtume nupiešti naujus paveikslus, ką mes pieštume? Kokios yra šiandienos didžiosios istorijos?

Būtent šie klausimai suteikė man įkvėpimą naujam projektui, kuris debiutuoja čia, TED konferencijoje, šiandien. Šio projekto kol kas dar niekas viešai nematė. Jis vadinasi "Universe" ("Visata") ir vaizduoja mūsų moderniąją mitologiją. Projekte naudojama interaktyvaus nakties dangaus metafora. Taigi, su dideliu malonumu norėčiau parodyti Jums tai.

Štai čia atsidarys "Visata". Pradžioje matome besikeičiantį žvaigždžių lauką, kurio fone matyti Šiaurės pašvaistė iš besikeičiančių spalvų. Šiaurės pašvaistės spalva gali būti keičiama naudojant šią juostą ekrano apačioje, pavyzdžiui, nustatykime spalvą čia, ties raudona. Taigi, matote šias besikeičiančias žvaigždes.

Tačiau tai nėra tik maži šviesūs taškai, maži pikseliai. Visos šios žvaigždės atspindi konkretų realaus pasaulio įvykį - kažkieno pasakytą citatą, paveikslą, naujieną, asmenį, įmonę. Na žinote, kokią nors herojišką asmenybę. Kaip matote, žymekliui prisilietus prie kai kurių iš šių žvaigždžių, iš jų pradeda susidaryti formos. Štai matome mažą beeinantį žmogeliuką, o galbūt moterį. Čia matome galvos nuotrauką. Čia galite pastebėti atsirandančius žodžius. Ir tai yra žvaigždynai, šiandienos žvaigždynai. Galiu įjungti juos visus ir dabar matote juos judančius skersai dangų.

Štai čia 2007 metų, dviejų paskutiniųjų mėnesių, visata. Šie duomenys paimti iš pasaulio naujienų iš tūkstančių naujienų šaltinių visame pasualyje. "Visatoje" naudojama nuostabios Niujorko kompanijos, su kuria aš dirbu, programų kūrimo sąsaja, vadinama "Daylife", Šiame lygmenyje tai savotiškas laiko dvasios vaizdas, atspindintis dabartinio pasaulio mitologiją per pastaruosius keletą mėnesių.

Taigi, čia galite matyti atsirandančius žodžius, tokius kaip Prezidentas Fordas, Irakas, Bušas. Taip pat galime išskirti vien žodžius - vadinu juos "paslaptimis" - ir galime sudėlioti juos į abėcėlinį sąrašą. Pavyzdžiui, matome, kad pastaruoju metu dažnai sutinkama Ana Nikolė Smit. Prezidentas Fordas - tai Džeraldo Fordo laidotuvės. Iš tiesų galite spustelėti ant bet kurio taško "Visatoje" ir jis taps centriniu visatos tašku, o visa kita taps jo orbitos dalimi. Taigi, spustelėkime and Fordo, ir jis dabar tampa centriniu tašku. O visa, kas susiję su Fordu, pradeda skrieti aplink jį.

Taip pat galime išskirti nuotraukas, taip kaip matote dabar. Galime spustelėti ant vienos iš jų ir tuomet ji tampa visatos centru. Dabar su ja susiję dalykai sukasi aplink. Spustelėję ant šios, matome įspūdingą Betty Ford, bučiuojančios vyro karstą, nuotrauką.

"Visatoje" nėra pabaigos. Viskas vyksta iki begalybės, ir galite spustelėti bet kurį dalyką. Čia matote fotografinį vaizdavimo būdą, vadinamą "Momentinėmis nuotraukomis". Iš tiesų galime savo visatą apibrėžti ir konkrečiau. Taigi, jei norime, galime pažiūrėti, kaip atrodo Bilo Klintono visata. Pažiūrėkime, ką jis veikė praeitą savaitę. Taigi dabar turime naują visatą, kuri apsiriboja tik dalykais, susijusiais su Bilu Klintonu. Galime padaryti, kad čia atsirastų jo žvaigždynai. Galime peržiūrėti jo "paslaptis", ir kaip matome jos daugiausiai susiję su kandidatais, "Hillary", "prezidento", "Barakas Obama". Galime matyti istorijas, kuriose Bilas Klintonas šiuo metu dalyvauja. Visas jas galima atidaryti. Taigi, matome Obamą ir Klintonus susitinkančius Alabamoje. Kaip matote, tai svarbi istorija; aplink ją skrieja daug kitų dalykų. Jei ją atidarysime, matysime skirtingas šios istorijos perspektyvas. Ant kiekvieno iš šių galime spustelėti ir taip rasti bei perskaityti straipsnį informacijos šaltinyje. Ši yra iš Al Jazeera.

Taip pat galime peržiūrėti "supervaigždes". Tai bus žmonės, kurie yra didžiausi herojai Bilo Klintono visatoje. Taigi, čia yra Bilas Klintonas, Hilary, Irakas, Džordžas Bušas, Barakas Obama, Scooter Libby - tai yra Bilo Klintono žmonės. Taip pat galime matyti pasaulio žemėlapį, kuris vaizduoja geografines Bilo Klintono ribas per pastarąją savaitę ar pan. Matyti, kad jis koncentravosi ties Amerika, tikriausiai todėl, kad jis užsiima rinkimų kampanija, bet taip pat matome šiek tiek veiksmo čia, Viduriniuosiuose Rytuose. Taip pat yra ir laiko juosta. Kaip matome, Bilas Klintonas šeštadienį praleido ramiai, bet sekmadienio rytą jis grižo prie darbų ir nuo tada šios savaitės veiklos apimtys po truputį mažėjo.

Ir tai neapsiriboja tik žmonėmis ar datomis, taip pat galime įvesti ir idėjas. Taigi, jei įvesčiau "klimato kaita" 2006-iems metams, matytume, kaip atrodo visata. Turime mūsų žvaigždžių lauką, čia turime įvairias formas, čia - mūsų "paslaptys". Taigi, vėl matome, kad klimato kaita yra svarbi. "Nairobis", "pasaulinė konferencija", "aplinkosauginis". O štai čia galite matyti citatas, jei jums įdomu susipažinti su citatomis apie klimato kaitą. Žinote, tai išties begalinis dalykas.

Klimato kaitos 2006 metais "superžvaigždės": Jungtinės Valstijos, Britanija, Kinija. Žinote, tai yra pagrindinės valstybės, kurios tarsi apibrėžia šia idėją. Šią programą reikia tyrinėti.

Ji bus patalpinta tinkle po keletos dienų, tikriausiai kitą antradienį. Ir tuomet galėsite ją naudoti ir tyrinėti, kokia gali būti jūsų asmeninė mitologija. Pastebėsite, kad "Dailylife" - tiksliau, "Visatoje", palaikoma tiek globalioji mitologija, kurią atspindi tokie platūs terminai kaip, sakykim, 2007 m., tiek ir asmeninė mitologija. Kuomet ieškote jūsų pasaulyje jums svarbių dalykų ir matote, kaip galėtų atrodyti jų žvaigždynai.

Taigi, man buvo malonu. Ačiū jums labai. Dar kartą ačiū.

(Plojimai)