John Maeda apie paprastumą

Apie paprastumą. Koks puikus būdas pradėti. Visų pirma, jau kurį laiką stebiu šią mados tendenciją, kurioje randame tokias knygas apie tą ir aną kaip "Kvaileliams". Žinote šitas visų galų meistro knygas? Mano dukterys pastebėjo mano didelį panašumą - tai truputį verčia susimąstyti. (Juokas) Amazon.com puslapyje ieškojau panašių knygų. Žinote, egzistuoja knyga, pavadinimu "Visiško idioto vadovėlis". Tai tam tikra prasme verslo modelis būnant kvailiu. Dėl kažkokios keistos priežasties mums patinka, kad technologijos verčia mus jaustis nejaukiai.

Tačiau man tai tikrai patinka, taigi parašiau knygą "Paprastumo dėsniai". Aną savaitę buvau Milane dėl itališkojo leidimo. Tai tarsi knyga apie klausimus, klausimus apie paprastumą. Labai nedaug atsakymų. Aš taip pat savęs klausiu, kas yra paprastumas? Ar tai gerai? Blogai? Ar sudėtingumas geriau? Nesu tuo tikras.

Po to, kai parašiau "Paprastumo dėsnius", buvau labai pavargęs nuo paprastumo, kaip patys galite įsivaizduoti. Gyvenime atradau tai, kad atostogos yra tikras menas kiekvienam darbštuoliui. Todėl, kad jūsų įmonės visuomet atims iš jūsų gyvenimą, bet niekada neatims atostogų - teoriškai. (Juokas)

Taigi, praėjusią vasarą nutariau pasislėpti nuo paprastumo Keip Kode (Masačiusetsas), ir nuėjau į "Gap" parduotuvę, nes mano garderobe - vien juodos kelnės. Nuėjau ir nusipirkau chaki spalvos šortus ir dar kažką, deja, jų prekės ženklas sakė "Išlaikyk paprastumą". (Juokas) Atverčiau žurnalą - "Visa" šūkis: "Verslas reikalauja paprastumo." Ryškinau nuotraukas, o Kodak liepė: "Išlaikyk paprastumą." Taigi, jaučiausi kiek keistai dėl to, kad paprastumas tarsi persekiojo mane.

Įsijungiau televizorių, nors aš ir nedidelis jo gerbėjas, bet ar žinote šį žmogų? Kaip matyti, tai Paris Hilton. Ji turi savo laidą, pavadinimu "Paprastas gyvenimas". Na, aš ją pažiūrėjau - ne toks jis ir paprastas, greičiau kiek painus. (Juokas) Nutariau verčiau pažiūrėti kitą laidą. Atsiverčiau televizijos programą, bet "E!" kanale šis šou itin populiarus, jie jį kartoja ir kartoja, ir kartoja. (Juokas) Tai buvo, tiesą sakant, traumuojanti patirtis.

Norėjau iš viso šito ištrūkti, išėjau laukan ir įsėdau į savo automobilį. Keip Kode keliai tokie idiliški, kad kiekvienas sugebėtų vairuoti be problemų. Kai vairuoji, šie ženklai labai svarbūs. Tai labai paprastas ženklas, reiškiantis kelią arba artėjantį kelią. Taigi važiuoju sau tolyn, kai staiga pamatau šį ženklą. (Juokas) Pamaniau: "dabar mane puola sudėtingumas", taip pat pamaniau: "paprastumas visgi yra svarbus."

Paskui pagalvojau: "ak, paprastumas... Į ką jis būtų panašus paplūdimyje?" Kas, jei dangus būtų 41% pilkas? Argi tai nebūtų tobulas dangus? Turiu omenyje, paprastumo dangus. Bet iš tiesų dangus atrodė štai kaip. Nuostabus, sudėtingas dangus.

Žinote, su rožiniais ir mėlynais atspalviais. Negalime nemylėti sudėtingumo. Esame žmogiškosios būtybės: dieviname sudėtingus dalykus. Mums patinka santykiai - kas itin sudėtinga. Mums patinka tokio pobūdžio dalykai.

Aš dirbu tokioje vietoje, pavadinimu "Media Lab". Galbūt kažkas iš jūsų esate apie tai girdėję. Ją suprojektavo I.M.Pei, vienas iš pagrindinių šiuolaikinių architektų. Modernizmas reiškia baltą dežę, ir tai tobula balta dėžė. (Juokas) Kai kurie iš jūsų galbūt esate verslininkai. Aną mėnesį buvau "Google". O,vaikeli, ta kavinė... Čia, Silicio slėnyje, turite tokius dalykus kaip pasirinkimo sandoriai. Matote, akademijoje mes gauname labai daug profesinių titulų.

Praėjusiais metais TED jų turėjau štai tiek - daugybę. Turėjau vieną nevykdomą - grupelės dukterų tėvo - profesinį titulą. Šiemet TED aš laimingas, kad galiu pristatyti naujausius profesinius titulus, pridėtus prie senųjų. Dar vienas asocijuotas mokslo tyrinėjimo vadovas. Ir atsitiko dar štai kas - dabar turiu jau penkias dukteris. (Juokas) Čia mano mažoji Reina. (Plojimai) Ačiū. Taigi, mano gyvenimas dabar kur kas sudėtingesnis kūdikio dėka, bet tai puiku. Mes liksime sutuoktiniais, tikiuosi.

Atsigręžiant į praeitį, kai buvau dar mažas, matote, aš užaugau Sietle, tofu gamykloje. Dauguma jūsų tikriausiai nemėgstate tofu - tai todėl, kad niekada neragavote gero tofu, bet tofu yra puikus maistas, labai paprastas maistas. Tofu gamybai būtinas ilgas ir sunkus darbas. Kai buvau vaikas, keldavomės pirmą nakties ir dirbdavome iki šeštos vakaro, šešias dienas per savaitę. Mano tėvas buvo kaip Andy Grove, pamišęs dėl konkurencijos. Taigi, dažnai - septynias dienas per savaitę. Šeimos verslas lygu vaikų darbo jėgai.

Mes buvome šaunus pavyzdys. Man patiko eiti į mokyklą. Ten buvo nuostabu, ir tikriausiai tai, kad ėjau į mokyklą padėjo man patekti į šią "Media Lab" vietelę, nesu tuo tikras. (Juokas) Ačiū. Bet "Media Lab" yra įdomi vieta, o tai man svarbu, nes iš pradžių studijavau informatiką ir atradau dizainą daug vėliau.

Ten buvo šis žmogus, Muriel Cooper. Kas žino Muriel Cooper? Muriel Cooper? Argi ji nebuvo stulbinanti? Muriel Cooper. Ji buvo kiek trenkta. Ji turėjo TED dvasią, taip, ir parodė mums, parodė visam pasauliui, kaip sugrąžinti grožį kompiuteriui. Taigi, ji labai svarbi mano gyvenime, nes ji - vienintelė, patarusi man palikti MIT (Masačiusetso technologijų institutas) ir stoti į meno mokyklą. Tai buvo geriausias kada nors gautas patarimas. Įstojau į meno mokyklą vien dėl jos. Ji išėjo 1994 metais, o MIT susigrąžino mane atgal, kad tęsčiau jos darbą, bet tai taip sunku. Nepakartojama asmenybė, Muriel Cooper.

Kai buvau Japonijoje - ten lankiau meno mokyklą - patekau į smagią situaciją, nes kažkokiu būdu buvau supažindintas su Paul Rand. Kai kurie iš jūsų žino Paul Rand. Puikiausias grafikos dizaineris, atleiskite, štai jis. Didysis grafikos dizaineris Paul Rand sukūrė IBM, Westinghouse logotipus. Iš esmės jis sakė: "Aš suprojektavau viską." Ikko Tanaka taip pat svarbus mano gyvenimo mokytojas, japoniškasis Paul Rand. Jis sukūrė daugumą Japonijos grafinių simbolių, pavyzdžiui, Issey Miyake brendą, Muji.

Kai turi auklėtojų - kaip tik vakar Kareem Abdul-Jabbar kalbėjo apie gyvenimo mokytojus - visi šie žmonės tavo gyvenime - vienintelė jų bėda ta, kad jie visi miršta. Tai liūdna, nors, iš kitos pusės, tai ir džiugina, nes jie prisimenami kaip tikri ir tyri. Manau, kad visi sutikti mūsų gyvenimo guru tam tikra prasme mus žmogina. Kai senstame ir mums pradeda čiuožti stogas, jie mus nuleidžia ant žemės. Aš dėkingas savo mokytojams ir esu tikras, kad jūs taip pat.

Žmogiškasis faktorius yra kietas riešutėlis, jei jūs dirbate MIT. "T" reiškia ne žmogų, o technologiją. Ir būtent dėl to aš visada klausiau savęs apie žmogiškumą. Visuomet Google ieškau šio žodžio "žmogus", kad sužinočiau, kiek pateikiama paieškos rezultatų. 2001-aisiais paieškos rezultatų buvo 26 milijonai, o įvedus "kompiuteris" - nes kompiuteriai yra truputį žmonių priešai -

paieškos rezultatų buvo 42 milijonai. Leiskite man pabūti Al Gore'u. Jei palyginsime rezultatus štai taip, pamatysime, kad kompiuteris prieš žmogų - aš sekiau tai praėjusiais metais - kompiuterio ir žmogaus santykis paskutiniaisiais metais pasikeitė. Anksčiau santykis buvo 2:1. Dabar žmonės vejasi. Šaunuoliai, mes, žmonės! Mes vejamės kompiuterius. Paprastumo atžvilgiu tai taip pat įdomu. Jei palyginsime painumą su paprastumu, paprastumas bando pasivyti. Mano manymu, žmonės ir paprastumas yra kažkokiu būdu persipynę.

Turiu jums prisipažinti: aš neturiu nieko bendra su paprastumu. Visa mano ankstyvoji karjera buvo pagrįsta sudėtingų dalykų kūryba. Daugybe sudėtingų dalykų. Kūriau kompiuterines programas štai tokiems painiems grafikams. Turėjau klientų Japonijoje, kuriems kūriau štai tokius sudėtingus dalykus. Bet tam tikra prasme aš visada dėl to jaučiausi blogai. Taigi, pasislėpiau laiko plotmėje. Kūriau dalykus grafinio laiko plotmėje. Sukūriau šią Shiseido kalendorių seriją. Tai gėlių tematika pagrįstas kalendorius 1997-aisiais, o čia kalendorius-fejerverkas. Jūs paleidžiate skaičių į erdvę, nes japonai tiki, kad, kai pamatai fejerverkus, dėl kažkokios priežasties šiek tiek atvėsti. Štai kodėl jie leidžia fejerverkus ir vasarą. Ekstremali tauta. Ir pagaliau, kalendorius rudens tema, nes mano kieme labai daug lapų. Tai - mano kiemo lapai.

Taigi, aš sukūriau daugybę tokio pobūdžio dalykėlių. Man pasisekė būti tinkamoje vietoje dar prieš kitiems pradedant kurti tokius dalykus ir štai sukūriau visa tai, nuo ko jums skauda akis. Dėl to jaučiuosi kiek negerai. Rytoj kalbės Paola Antonelli. Myliu Paola. Jos paroda vyksta kaip tik dabar "MoMA" (Modernaus meno muziejus), kur kai kurie iš šių ankstyvųjų darbų rodomi "MoMA" ant sienų. Jei būsite Niujorke, prašau nueiti ir tai pamatyti.

Vis dėlto, turiu vieną bėdą. Kuriu visus šiuos skraidančius dalykus ir žmonės sako: "Ak, žinau, ką tu dirbi. Tu tas, kuris kuria saldumynus akims." Kai tau taip pasako, pasijauti kiek keistai. Saldumynai akims - skamba kiek menkinačiai, nemanote? Taigi, aš sakau: "Ne, aš kuriu mėsą akims." (Juokas) Mėsa akims yra kažkas kitokio, kažkas labiau pluoštinio, kažkas galingesnio, tikriausiai. Bet kas tai galėtų būti, ta mėsa akims?

Tiesą pasakius, visą savo gyvenimą domėjausi kompiuterinėmis programomis. Kompiuterinės programos iš esmės yra medžiai, ir kai kuri meną su kompiuterine programa, iškyla tokia bėda. Kad ir kada bekurtum meną su kompiuterine programa, pats esi ant medžio, ir paradoksas yra tas, kad dėl aukštos kokybės meno norisi nulipti nuo to medžio. Mano manymu, tai kelia šokių tokių keblumų.

Taigi, tam, kad nulipčiau nuo medžio, pradėjau naudotis savo senais kompiuteriais. Nusivežiau juos į Tokiją 2001-aisiais informatiniams objektams kurti. Štai čia - naujas būdas rašyti, demonstruojamas ant mano seno, klasikinio pilko kompiuterio. Ne kažin ką įmanoma parašyti. Taip pat atradau tai, kad optinė kompiuterio pelė atsako į elektroninio vamzdžio sklaidą ir ima judėti savaime, taigi ši mašina pati save varo. Vienais metais "G3 Bondi Blue": tas stalčiukas išlįsdavo kaip koks išprotėjęs. Pamaniau: "Tai labai įdomu. O jei pabandyčiau padaryti automobilio sudužimo simuliaciją?" Taip ir padariau. (Juokas) Išmatavau smūgio jėgą. Tokie dalykai yra mano sukurti tam, kad bent kažkiek galėtume suprasti, kas tai per dalykai. (Juokas)

Iškart po to įvyko rugsėjo 11-osios tragedija, buvau itin prislėgtas. Domėjausi šiuolaikiniu menu, kuris buvo išvien apie myžalus ir liūdnus dalykus, ir norėjau galvoti apie kažką pozityvaus. Taigi, susitelkiau ties maisto zona - tarkim, mandarinų žievelėmis. Japonijoje laikoma stačiai nuostabiu dalyku nulupti mandarino žievelę visą vienu vienetu. Kas esate tą bandę? Vientisą žievelę? Jūs praradote tiek daug, jei niekada to nedarėte. Tai buvo labai puikus dalykas, ir aš sugalvojau, kad iš to galiu kurti skulptūras visokių formų. Jei iškart jas išdžiovinate, galite kurti tarkim dramblius, jaučius ir panašiai. Bet mano žmona jų nemėgo, nes jie pelydavo, taigi turėjau baigti.

Grįžau prie kompiuterio ir nusipirkau penkias dideles keptas bulvytes. Jas nuskenavau. Ieškojau kažkokios maisto temos ir sukūriau programinę įrangą, automatiškai išdėstančią bulvyčių atvaizdus. Būdamas vaikas, girdėdavau tą dainą, žinote: "Ak, koks grožis, erdvūs dangaus skliautai, gintariniai banguojantys javų laukai", taigi, sukūriau šį gintarinių bangų atvaizdą. Tai kaip javų laukas Midveste iš gruzdintų bulvyčių.

Kai buvau mažas, buvau storiausias vaikas klasėje, be abejonės, man patiko "Cheetos". Och, dievinu "Cheetos", mm... Taigi, norėjau kokiu nors būdu žaisti su "Cheetos". Neturėjau žalio supratimo, kur tai nuves, bet išradau "Cheeto" piešimą. "Cheeto" piešimas - paprastas būdas piešti su "Cheetos" traškučiais. (Juokas) Atradau, kad "Cheetos" - puiki išraiškinga medžiaga. Su tais "Cheetos" ėmiau galvoti: "Ką galėčiau įgyvendinti su tais "Cheetos?"

Šitaip pradėjau vingiuoti bulvių traškučius ir precelius. Mėginau atrasti tam tikrą formą ir, galų gale, sukūriau 100 gruzdelių ..ar supratote? (Juokas) Kiekvienas gruzdelis yra sudarytas iš skirtingų detalių. Žmonės klausia manęs, kaip susidaro antenos. Tai mano plaukas. Kartais juos atranda maiste. Mano plaukai švarūs - jeigu ką.

Aš - etatinis profesorius, o tai iš esmės reiškia, kad man nebereikia dirbti. Tai keistas verslo modelis. Galiu atvykti į darbą kasdien, susegti penkis popieriaus lapus ir spoksoti į juos, gerdamas latte kavą. Istorijos pabaiga. (Juokas) Tačiau suvokiau, kad gyvenimas galėtų būti labai nuobodus, taigi, mąsčiau apie gyvenimą ir pastebėjau, kad mano vaizdo kamera - mano skaitmeninė vaizdo kamera prieš mano automobilį - yra ypač keistas dalykas. Automobilis toks didelis, vaizdo kamera tokia maža, visgi vaizdo kameros instrukcija - daug kartų didesnė už automobilio instrukciją. Tai visiška nesąmonė. (Juokas)

Kartą buvau Keip Kode ir parašiau žodį "paprastumas", ir atradau (tokiu keistu kaip M. Night Shyamalan būdu), kad išryškėjo raidės M.I.T. Atpažįstate žodį? Angliškuose žodžiuose "paprastumas" ir "sudėtingumas" raidės M.I.T. išsidėsto tobula seka. Kelia šiurpulį, tiesa? Taigi pamaniau, kad gal užsiimsiu tuo ateinančius dvidešimt metų.

Parašiau šią knygą "Paprastumo dėsniai". Tai labai trumpa, paprasta knyga. Rasite dešimt dėsnių ir tris sprendimus. Dešimt dėsnių ir trys sprendimai. Nepasakosiu toliau, nes dėl to ir parašiau knygą, ją rasite nemokamai internete. Dėsniai yra panašūs į suši, jų būna visų įmanomų rūšių. Japonijoje sakoma, kad suši yra iššūkis. Universitetas - didžiausias iššūkis, taip pat ir dešimtas numeris. Žmonės nekenčia dešimto numerio taip kaip nekenčia universitetų. Trys sprendimai yra lengvai valgomi - tai kaip anago, jau paruošti, juos valgyti lengva. Taigi mėgaukitės vėliau savo suši patiekalu skaitydami "Paprastumo dėsnius". Nes noriu supaprastinti jums gyvenimą. Nes apie tai eina kalba; turiu supaprastinti šį dalyką.

Taigi, jei supaprastinu paprastumo dėsnius, gaunu dalyką, pavadinimu "sausainis prieš skalbinius". Kiekvienas, kuris turi vaikų, žino, kad, jei duosime vaikui didelį sausainį ir mažą sausainį, kurį sausainį jis pasirinks? Didelį. Galite sakyti, kad mažame sausainyje yra "Godiva" šokolado gabalėlių, bet tai nesuveiks - jie norės didelio sausainio. Bet jei duosite vaikams sulankstyti dvi krūvas skalbinių, kurią jie pasirinks - didelę ar mažą krūvą?

Kad ir kaip būtų keista, ne didelę. Taigi, manau, atsakymas glūdi šiame pavyzdyje. Kai norite daugiau, tai todėl, kad patiriate malonumą. Kai norite mažiau, tai todėl, kad kalbama apie darbą. Taigi, apibendrinant, paprastumas - tai gyventi su daugiau mėgavimosi ir mažiau kančios. Manau, tai paprasčiausia kova tarp "daugiau" ir "mažiau". Dažniausiai viskas nuo to priklauso. Parašiau šią knygą tam, kad perprasčiau gyvenimą. Aš myliu gyvenimą. Man patinka būti gyvu. Man patinka matyti dalykus. Manau, gyvenimas yra didelis klausimas paprastumo atžvilgiu, nes mes bandome supaprastinti gyvenimą.

Dievinu stebėti pasaulį. Pasaulis yra nepaprasta vieta. Būdami TED, matome tiek daug dalykų vienu metu, ir aš negaliu nesimėgauti stebėdamas pasaulį. Viską, ką matome kiekvienąkart atsibusdami. Toks didelis džiaugsmas matyti ir išgyventi viską pasaulyje. Kiekvieną dalyką, nuo keistokos viešbučio fojė iki celofano lange, užtempto vietoje stiklo, iki šios akimirkos, kur pakeliui namo ant juodai asfaltuoto tako nutūpė baltas drugelis tam, kad numirtų prieš saulę.

Visa tai budina manyje jaudulį dėl to, kad esu čia, nes gyvenimas turi pabaigą. Šitai man davė "Shiseido" prezidentas. Jis - senėjimo ekspertas. Horizontali ašis - jūsų amžius - dvidešimt metų, dvidešimt ketveri, septyniasdešimt ketveri, devyniasdešimt šešeri metai - o čia - medicininiai duomenys. Taigi, smegenų pajėgumas auga iki 60 metų, ir po to, po 60-ies, svyra žemyn. Tai šiek tiek liūdna.

Taip pat, jei pažiūrėsime į fizinį pajėgumą, žinote, turiu daug pasipūtėlių studentų MIT, ir sakau jiems: "Jūsų kūnai iš tiesų vis stiprėja ir stiprėja, bet apie 30-uosius, 35-uosius ląstelės pradeda mirti." Puiku, kartais tai paskatina juos dirbti daugiau. Ir, jei turite savo viziją, tai įdomu. Kuo jaunesni esate, tuo geresnė jūsų vizija, ir gal jau vėlesnėje paauglystėje, sulaukę 20-ies pradedate ieškoti partnerio, ir jūsų vizija išsenka. (Juokas)

Jūsų socialinis atsakingumas labai įdomus. Bėgant metams, tarkime, susilaukiate vaikų, ir kai vaikai baigia universitetus, ir jūs nebesate atsakingi už nieką - tai irgi geras dalykas.

Bet jei kuris iš jūsų paklaustų: "Kas iš tikrųjų auga? Ar kas nors bėgant metams auga? Kokia yra teigiama viso to pusė?" Manau, išmintis visada auga. Dievinu tuos 80-mečius, 90-mečius vyrus ir moteris. Jų galvose sukasi tiek minčių, ir jie turi tiek daug išminties, kad, žinote - esu čia, TED. Šis kartas - jau ketvirtas, ir manau, kad grįžtu čia dėl tos pačios išminties. Visas šis TED efektas kažkokiu būdu augina išmintį. Man taip džiugu būti čia ir esu dėl to labai dėkingas, Chris. Ir tai man taip pat nepaprasta patirtis.