Jean-Baptiste Michel: Istorijos matematika

Pasirodo, matematika yra labai galinga kalba. Ji atnešė daugybę įžvalgų fizikoje, biologijoje ir ekonomikoje, bet ne itin daug humanitariniuose moksluose ir istorijoje. Manau, yra įsitikinimas, kad tai tiesiog neįmanoma, kad neįmanoma skaičiais įvertinti žmonijos veiklos, kad negalima išmatuoti istorijos. Bet nemanau, kad tai teisingas požiūris. ir noriu jums parodyti keletą pavyzdžių kodėl.

Kartu su bendradarbiu Erezu nagrinėjome faktą: du karaliai, skiriami dviejų šimtmečių kalbės labai skirtinga kalba. Tai galinga istorinė jėga. Todėl Anglijos karalius Alfredas Didysis naudos žodyną ir gramatiką gana kitokią nei hiphopo karalius Jay-Z. (Juokas) Taip tiesiog yra. Kalba kinta su laiku ir tai yra galinga jėga.

Todėl su Erezu norėjome daugiau apie tai sužinoti. Todėl nagrinėjome tam tikrą gramatikos taisyklę, būtojo laiko konjugaciją. Prie esamojo laiko veiksmažodžio pridėjus galūnę "ed" gauname būtąjį laiką. "Šiandien einu. Vakar ėjau." (angl.: Today I walk. Yesterday I walked.) Bet kai kurie veiksmažodžiai yra netaisyklingi. "Vakar galvojau." (angl.: Yesterday I thought.) Įdomu yra tai, kad netaisyklingi veiksmažodžiai pasidarė taisyklingesni nuo Alfredo laikų iki Jay-Z. pavyzdžiui veiksmažodis "to wed" (liet.: ištekėti) tapo taisyklingas.

Su Erezu sekėme virš 100 neteisyklingų veiksmažodžių likimą per 12 anglų kalbos šimtmečių ir pastebėjome, jog yra labai paprasta matematinė taisyklė, kuri paaiškina šį sudėtingą istorinį kismą - jei veiksmažodis yra šimtąkart dažnesnis už kitą, jis taisyklingėja 10 kartų lėčiau. Tai istorijos dalelė matematinėje išraiškoje.

Kartais matematika net gali padėti paaiškinti, ar pasiūlyti paaiškinimus istorinėms jėgoms. Su Styvu Pinkeriu (Steve Pinker) nagrinėjome dviejų pastarųjų šimtmečių karų reikšmingumą. Iš tikrųjų tam yra gerai žinoma taisyklė, kad šimtąkart daugiau aukų nusinešusių karų yra dešimt kartų mažiau. Todėl yra 30 karų su beveik tiek pat aukų, kiek Šešių dienų kare, bet tik 4 karai su 100 kartų daugiau aukų -- kaip Pirmasis pasaulinis karas. Ir koks gi istorinis mechanizmas galėtų tai lemti? Kokia to kilmė?

Tad su Styvu, naudodami matematinę analizę, pasiūlėme paaiškinimą, kad čia veikia labai paprastas fenomenas, kuris slypi mūsų smegenyse. Tai gerai žinoma savybė: mes suprantame dydžius santykinai -- dydžius kaip šviesos intensyvumas ar garso stiprumas. Pavyzdžiui, pasiųsti 10 tūkstančių kareivių į mūšį atrodo daug. Ir labai daug santykinai, jei prieš tai pasiuntėme tūkstantį. Bet tai nebeatrodo tiek daug, santykinai per mažai, ir net nepakeis situacijos, jei prieš tai pasiuntėte 100 tūkstančių kareivių. Taigi kaip matote, dėl to kaip mes suvokiame kiekius, karui tęsiantis, dalyvaujančių karių ir aukų skaičius didės ne tiesiškai -- 10000, 11000, 12000 -- bet eksponentiškai -- 10000, tada 20000, paskui 40000. Ir tai paaiškina prieš tai matytą fenomeną.

Taigi matematika susieja gerai žinomą žmogaus sąmonės savybę su ilgalaikiu istoriniu fenomenu, besitęsiančiu šimtmečius skirtinguose žemynuose.

Tokių pavyzdžių šiandien tėra keletas, bet, manau, kitą dešimtmetį jų atsiras daug daugiau. Taip yra todėl, kad istoriniai raštai yra skaitmeninami labai dideliais tempais. Yra 130 milijonų knygų, parašytų nuo laiko pradžios. Kompanijos kaip Google daugelį jų suskaitmenino -- iš tikro apie 20 milijonų. Ir kai istorinė medžiaga yra prieinama skaitmeniniu formatu, pasidaro labai paprasta matematine analize labai greitai ir patogiai peržiūrėti mūsų istorijos ir kultūros tendencijas.

Todėl galvoju, jog per kitą dešimtmetį gamtos ir humanitariniai mokslai labiau suartės, kad galėtų atsakytį svarbiu klausimus apie žmoniją. Ir manau, kad matematika tam bus labai galinga kalba. Ja bus galima atskleisti naujas mūsų istorijos tendencijas, kartais jas paaiškinti, ir galbūt net ateityje numatyti, kas įvyks.

Labai ačiū.

(Aplodismentai)