Džėjaus Volkerio bibliotekoje – žmonijos vaizduotės kūriniai

Ši uoliena mūsų planetą bombarduoja jau apie tris milijardus metų, ir didžia dalimi lemia Žemėje vykstančius procesus. Čia – tikras meteoritas, jame matyti, kaip nuo greičio ir karščio lydosi geležis, kai meteoritas lekia į Žemę, ir kiek nedaug jo lieka. Nuo meteorito, atskriejusio iš kosmoso, pereikime prie originalaus palydovo Sputnik. Tai vienas iš septynių išlikusių Sputnik palydovų, kurie nebuvo paleisti į kosmosą. Tai ne kopija. Kosmoso amžius prasidėjo prieš 50 metų, spalį, ir būtent taip atrodė palydovas.

Kalbėti apie kosmoso amžių nebūtų smagu, jeigu nepamatytume vėliavos, kuri buvo mėnulyje su Apollo 11. Kiekvienas astronautas gavo apie dešimt šilkinių vėliavėlių. Grįžę jas įrėmino. Taigi, ši vėliavėlė iš tiesų buvo mėnulyje ir sugrįžo iš jo. Visa tai – pramogai.

Rimtoji tema yra knygų atsiradimas. Kalbėti apie knygų ištakas nebūtų įdomu neturint Gutenbergo Biblijos egzemplioriaus. Matote, kaip patogu buvo nešiotis savąją Gutenbergo knygą 1455 metais. Bet kalbant apie Gutenbergo bibliją ir knygų spausdinimo technologijos atsiradimą įdomiausia ne pati knyga. Knygos atsirado ne todėl, kad buvo daug norinčių jas skaityti. 1455 metais niekas nemokėjo skaityti. Tai kam buvo reikalinga spaudos mašina? Čia yra originalus Gutenbergo biblijos puslapis. Dabar žiūrite į vieną iš pirmųjų žmonijos istorijoje spausdintų knygų, kuriai spausdinti buvo naudojamos surenkamos raidės, prieš 550 metų. Mes gyvename knygos pabaigos amžiuje, kada ją neišvengiamai keičia elektroninis popierius.

Tai kuo ji įdomi? Pasakysiu trumpai. Taip jau buvo, kad tuo laikotarpiu (~1450 m.) Katalikų bažnyčiai labai reikėjo pinigų, todėl buvo leidžiamos indulgencijos – tai buvo ranka perrašytas tekstas, popieriaus lapas, atleidžiantis nuo nuodėmių. Bažnyčios tarnai keliaudavo po Europą ir parduodavo jų šimtus, tūkstančius. Indulgencijos padėdavo neužsilikti skaistykloje. Kai buvo išrasta spausdinimo mašina, bažnyčia suprato, kad su ja galima spausdinti indulgencijas, o tai beveik prilygo pinigų spausdinimui.

Todėl 1455 metais visoje Vakarų Europoje pradėta pirkti spaudos mašinas, kad jomis būtų galima spausdinti tūkstančius, šimtus tūkstančių ir netgi milijonus popierėlių, kurie iš pragaro žmones perkeltų tiesiai į dangų. Štai kodėl spaudos mašina susilaukė sėkmės, ir štai kodėl Martinas Liuteris prikalė prie bažnyčios durų 90 savo tezių – taip jis išreiškė nepasitenkinimą dėl neleistino Katalikų bažnyčios elgesio, spausdinant indulgencijas ir jas pardavinėjant kiekviename kaime ir mieste visoje Vakarų Europoje.

Taigi, ponai ir ponios, spaudos mašina buvo reikalinga vien tik išpirkimų spausdinimui ir neturi nieko bendra su skaitymu. Daugiau pasikalbėsime rytoj. Turėsiu ir bibliotekos nuotraukų – tiems, kurie jų prašė. Rytoj jas pamatysite. (Plojimai)

Užuot rodęs eksponatus scenoje, pirmą kartą darysiu kitokią demonstraciją. Parodysime, kaip iš tikrųjų atrodo biblioteka, gerai? Esu vedęs pačią nuostabiausią pasaulyje moterį. Po minutėlės suprasite, kodėl, nes kai nuvykau susitikti su Ailina (Eileen), jai pasakiau, kad norėčiau sukurti būtent šitai.

Čia yra Žmonijos vaizduotės biblioteka. Patalpos aukštis prilygsta trims aukštams. Stiklinėse ekspozicijose – 5000 metų žmonijos vaizduotės eksponatai, viskas valdoma kompiuterių. Patalpa – tai teatras. Ji gali keisti spalvas. Visoje bibliotekoje yra skirtingų objektų, skirtingų erdvių. Ji panaši į Escher'io piešinius. Čia yra viena iš žemutinių bibliotekos dalių, kur eksponatai nuolat keičiami. Galite po ją vaikščioti. Galite eksponatus liesti. Aiškiai matyti, kiek tokios rūšies eksponatų tilptų į šią patalpą. Tenai mano mėgstama raketa Saturnas V. Kiekvienam reikėtų tokią turėti. Taigi, žemutinėje bibliotekos dalyje yra knygos ir eksponatai. Stiklinėse ekspozicijose – žmonijos vaizduotės istorija. Čia stiklinis tiltas, kuriuo eidami pasijuntate tarsi kosmose. Tai – vaizduotės šuolis.

Kaip vyksta kūrybos procesas? Iš dalies jau atsakiau į šį klausimą: save apsupame dalykais, kurie mus sužadina, kurie susiję su žmonijos pasiekimais, istorija, kurie įkvepia ir užaštrina mūsų žmogiškumą. Kraują kaitinantys atradimai, seniai išnykusių dinozaurų kaulai, pažinto kosmoso žemėlapiai, ir pagaliau koridoriai, kuriuose atgyja mūsų protas ir vaizduotė.

Tikiuosi rytoj jums pademonstruoti dar kelis eksponatus, esančius scenoje, o šiandien tik norėjau padėkoti visiems žmonėms, kurie atėjo ir tuo domėjosi. Mudu su Ailina labai džiaugiamės galėdami atverti mūsų namų duris ir visa kuo pasidalinti su TED bendruomene. (Plojimai) TED konferencijos – tai debesų rašto skaitymas. Tai viskas apie jungtis ir ryšius. Tai būdas žiūrėti į tuos pačius dalykus, kuriuos mato ir kiti, tačiau galvoti apie juos taip, kaip niekas iki tol negalvojo. Būtent toks yra atradimų ir vaizduotės ypatumas.

Pavyzdžiui, pažiūrėkime į šį DNR molekulės modelį. Nė vienas iš mūsų turbūt nėra jos matęs, bet žinome, kad ji egzistuoja, nes mus mokė apie ją ir jos paskirtį. Matome ir Enigma mašinėlę, kurią Antrajame pasauliniame kare naudojo naciai kaip užšifravimo ir iššifravimo mašiną. Galite paklausti – kas tarp jų bendra? Ką gi, šita reiškia gyvybės kodą, o šita – mirties kodą. Šie du modeliai skirti užkodavimui ir iškodavimui. Nors žiūrėdami į šiuos daiktus matote mašiną ir molekulę, tačiau bent kartą juos pamatę nauju kampu suvokiate, kad abu šie daiktai turi ryšį. Ir tasai ryšys, visų pirma, yra štai dėl ko.

Čia – žmogaus smegenų modelis. Retas dalykas, nes mums paprastai nepasitaiko matyti smegenų. Dažniau matome kaukolę. Tačiau štai jos, smegenys. Visa mūsų vaizduotė, visos mūsų mintys, jausmai, pojūčiai suvokiami smegenų dėka. Ir kai smegenyse atsiranda nauja minčių ornamentika, kai pakeičiame savo mąstyseną, jos niekuomet negrįžta į ankstesnę būseną.

Pateiksiu pavyzdį. Galvojame apie internetą. Apie informaciją, cirkuliuojančią visame internete. Tačiau niekad negalvojame apie nematomą ryšį. Atsinešiau gabaliuką akmens anglies – štai ji, anglis. Koks šio anglies gabaliuko ryšys su internetu? Ryšys tas, kad vieno megabaito informacijai siųsti reikia tiek energijos, kiek gaunama iš šio anglies gabaliuko. Tad kiekvieną kartą, kai siunčiatės failą, vienas megabaitas prilygsta vienam anglies gabaliukui. Tai reiškia, kad 200 megabaitų failas yra lygus štai kam, ponai ir ponios. Suprantate? Taigi, kitą kartą prieš siųsdamiesi gigabaitą arba du gigabaitus jau žinosite jų sąnaudas. Šiuos dalykus siejantis ryšys – tai energija, kuri reikalinga tinklui palaikyti ir sudaryti sąlygas tam, kad būtų įmanoma tai, ką laikote įmanoma. Ačiū, Krisai. (Plojimai)