Eva Zeisel ir žaismingos grožio paieškos

Kaip suprantu, šis susitikimas suplanuotas su šūkiu "Nuo Kažkada iki Vis Dar". Ir aš -- Vis Dar iliustracija. Žinoma, aš su tuo nesutinku, nes nors man ir 94-eri, aš ne vis dar dirbu. Ir kai manęs klausia, "Ar vis dar darai tą ar aną", neatsakau, nes aš ne vis dar darau, o darau, kaip ir dariau visada. Vis dar turiu -- oi, pasakiau "vis dar"?. Nenorėjau to.

(Juokas)

Turiu sąrašą dalykų, kuriuos reikia padaryti, planus. Turiu klientus. Dirbu kaip visada. Tai padeda mano amžiuje. Norėjau parodyti savo darbus, kad suprastumėte, ką aš veikiu ir kodėl aš čia. Čia apie 1925 m. Visa tai pagaminta per paskutinius 75 m.

(Juokas)

(Plojimai)

Aišku, aš dirbu nuo 25-erių, darydama tai, ką čia matote. Čia Castleton porcelianas. Čia paroda Niujorko Šiuolaikinio meno muziejuje. Dabar šituo prekiauja Metropolitan muziejus. Šitai irgi dabar parduodama Metropolitan muziejuje. Čia mano dukters ir mano portretas.

(Plojimai)

Čia dalis to, ką aš sukūriau. Per pastaruosius 75 m. tokių prigaminau šimtus. Save vadinu daiktų gamintoja. Nesivadinu pramonine dizainere, nes esu kitokia. Pramoniniai dizaineriai nori gaminti naujoves. Naujovė yra komercijos, o ne estetikos sąvoka. Pramoninio dizaino žurnalas, rodos, vadinasi "Inovacija". Inovacija nėra mano darbo tikslas. Daiktų gamintojai daro daiktus gražesnius, dailesnius, patogesnius, nei juos daro amatininkai. Turiu tiek daug pasakyti. Pagalvosiu, ką sakysiu. Na, kitaip sakant, mūsų profesijoje mums rūpi žaismingos grožio paieškos. Vadinasi, žaismingo grožio paieškos pavadintos pirmąja Žmogaus veikla. Sara Smit, matematikos profesorė MIT, rašė: "Žaismingos grožio paieškos buvo pirmoji Žmogaus veikla -- visi naudingi ir visi materialūs bruožai išsivystė iš žaismingų grožio paieškų." Čia plytelės. Žaismingumo aspektas yra būtinas mūsų darbui, nes viena iš mūsų problemų yra, kad turime gaminti gražius dalykus visą gyvenimą, mano atveju jau 75 m.

Tai kaip neišsisemti, taip ilgai mėgautis daiktų gamyba ir dovanoti juos kitiems? Todėl žaismingumas ir yra toks svarbus dizainerio kokybei. Papasakosiu apie savo gyvenimą. Kaip sakau, pradėjau prieš 75 m. Pirmoji mano paroda JAV buvo 150-mečio parodoje 1926 m., kai Vengrijos vyriausybė nusiuntė mano piešinį kaip dalį ekspozicijos. Dirbdama apkeliavau daug šalių, pamačiau didelę dalį pasaulio. Ne, tai ne darbas mane nuvedė, o aš dariau daiktus tam, kad per juos pamatyčiau pasaulį. Labai norėjau jį pamatyti, tad dariau šiuos daiktus, ir dėl jų galiausiai pamačiau daug šalių ir kultūrų. Pirma buvau vengro amatininko padėjėja, jis mane pamokė apie Viduramžių gildijų sistemą.

Gildijų sistema: kai buvau pameistrė, turėjau tobulintis, kad tapčiau keramikos meistre. Mokiausi dirbtuvėje, kur buvo tradicinė hierarchija: meistras, kvalifikuotas ir patyręs darbuotojas, pameistrys, aš buvau pameistriu. Tai buvo labai primityvus darbas. Turėjau savo rankomis išbandyti visus keramikos amato aspektus. Kojomis mindėme iš kalvų atneštą molį. Tada reikėjo jį minkyti, po to dėti į tokį kalandrą. Tada pagaliau galima buvo žiesti. Ten tikrai buvau pameistrė. Meistras vedėsi mane statyti krosnių, nes tais laikais tai buvo krosnių gamybos dalis. Pagaliau, gavau pažymą, kad sėkmingai baigiau praktiką, elgiausi moraliai, ir šią pažymą man suteikė Stogų dengėjų, geležinkelio žemkasių, krosnių statytojų, kaminkrėčių bei puodžių gildija.

(Juokas)

Taip pat gavau darbo knygelę, kur buvo mano teisės ir darbo sąlygos, ir ją tebeturiu. Pirma įkūriau dirbtuvę nuosavam sode, žiedžiau puodus ir pardavinėjau turguje Budapešte. Sėdėjau ten su tuometiniu draugu -- na, ne ta prasme draugu, kaip šiandien sakoma -- bet su draugu sėdėjome turguje ir pardavinėjom puodus. Mano mama tai laikė netinkamu elgesiu, todėl sėdėjo kartu, kad būtų padoriau.

(Juokas)

Tačiau po kurio laiko Budapešte pastatė naują gamyklą, didelę keramikos gamyklą. Apsilankiau ten su keliomis moterimis, daug ko klausinėjau direktoriaus. Direktorius klausia, kodėl tiek klausinėjate? Sakau, ir aš turiu keramikos dirbtuvę. Jis klausia, ar galiu apsilankyti? Pagaliau apsilankė ir paaiškino, kad tai, ką dariau, buvo anachronizmas, kad įvyko pramoninė revoliucija, ir kad man geriau įsidarbinti gamykloje. Dėl manęs atidarė meno skyrių, dirbau ten kelis mėnesius. Tačiau visi gamyklos darbuotojai leido laiką meno skyriuje. Direktorius sakė, kad kelios moterys liejo formose mano kūrinius, pardavinėjo juos ir Amerikoje.

Prisimenu, buvo pakankamai populiarūs. Tačiau direktorius, chemikas, formų gamintojas -- visi -- labiau domėjosi meno skyriumi -- t.y., mano darbu -- nei klozetų gaminimu, ir pagaliau atėjo laiškas iš banko, kuriam priklausė gamykla, kad meno skyrius atsakytų už klozetų liejimą. Man galas. Bet tai buvo galimybė, nes tapau kvalifikuota meistre, o jie su savo krepšiais keliauja po pasaulį. Tad įdėjau skelbimą į laikraštį, kad mokiausi, buvau paprasta kvalifikuota keramikos darbininkė, ir ieškojau atitinkamo darbo. Gavau kelis atsakymus, pasirinkau tą, kuris buvo toliausiai nuo namu, maniau, kad arčiau Amerikos.

Tai buvo Hamburgas. Tada pradėjau dirbti Hamburge, meninės keramikos dirbtuvėje, kur viską darė žiestuvu, ir dirbtuvėje buvo keli puodžiai. Pirmą dieną priėjau prie savo rato (jų buvo 3 ar 4) ir prie vieno jų, už to, kur aš sėdėjau, buvo kuprius nebylys, kuris prastai kvepėjo. Tad aš jį kasdien kvėpinau, ir jam patiko, todėl jis kasdien atnešdavo duonos su sviestu, kurią iš mandagumo valgiau. Pirmą dieną, kai atėjau į dirbtuvę, ant rato radau staigmeną. Mieli kolegos ant rato, kur turėjau dirbti, padėjo puikiai išlipdytą vyro lytinį organą. (Juokas) Ranka jį nustūmiau, buvo labai... Pagaliau mane priėmė, ir dirbau apie pusmetį. Tai buvo mano pirmasis darbas. Jei taip tęsiu, užtruksim iki išnaktų.

(Juokas)

(Plojimai)

Tad pasiskubinsiu.

(Juokas)

Vedėjas: Eva, turime apie 5 min.

(Juokas)

Eva Zeisel: Tikrai?

Vedėjas: Taip, tikrai.

EZ: Na, jei tikrai, tai per 5 minutes kalbėsiu labai greitai. Taigi dėl darbo apkeliavau daug šalių, nes per darbą tenkinau smalsumą. Tarp kitų šalių padirbėjau ir TSRS, nuo 1932 iki 1937, ne, 1936 m. Patekau ten pagaliau, bet kaip užsienio ekspertė neturėjau darbo. Tapau porceliano ir stiklo pramonės menine direktore, o prasidėjus Stalino valymams nežinojau, kad areštuojami šimtai tūkstančių nekaltų žmonių. Gana anksti mane suėmė, ir 16 mėn. aš kalėjau Rusijoje. Buvau apkaltinta sėkmingu pasikėsinimu į Stalino gyvybę. Tai labai pavojingas kaltinimas. O jei mano penkios minutės baigiasi, pasakysiu, kad išgyvenau, nors nesitikėjau. Bet jei jau išgyvenau ir esu čia, ir jei baigiasi mano penkios minutės, noriu...

Vedėjas: Kada paskutinį kartą buvote Rusijoje? Neseniai, tiesa?

EZ: O, šią vasarą. Lomonosovo gamyklą nupirko JAV įmonė, pakvietė mane. Sužinojo, kad 1933 m. ten dirbau, ir pasirodė mano studijoje Roklendo apygardoje, atsivedė 15 savo dailininkų pas mane. Ir pakvietė mane į gamyklą Rusijoje praėjusią vasarą, kad sukurčiau kelis indus. Kadangi nemėgstu keliauti viena, jie pakvietė ir mano dukrą, žentą ir anūkę, tad mielai nukeliavome į šių dienų Rusiją, nors tai ir nebuvo malonus ir džiaugsmingas reginys. Na štai, ar jau pabaiga? Ačiū.

(Plojimai)