Debatai: Ar pasauliui reikalinga atominė energija?

Chris Anderson: Dabar matysime debatus. Debatų teiginys yra "Tai ko pasauliui dabar reikia, yra atominė energija" - tiesa ar netiesa? Bet prieš pradedant debatus norėčiau, kad pakeltumėt rankas - dėl balanso, taigi dabar, ar jūs už ar prieš? Taigi, tie, kurie sako "taip", pakelkit savo rankas. "Už." Gerai, rankas nuleidžiam. Tie, kurie yra "prieš", pakeliam rankas. Ką gi, manau kad santykis yra 75-25 "už" naudai. Tai reiškia, kad turėsime balsavimą pabaigoje ir pažiūrėsim, kaip jis pasikeis, jei išvis pasikeis. Štai koks formatas: Kiekvienas pašnekovas turės po šešias minutes, ir tuomet po šių mažų, greitų nuomonės apsikeitimų, noriu, kad du žmonės iš auditorijos su skirtingomis pozicijomis per 30 sekundžių pateiktų vieną trumpą, aiškų, aštrų stiprų argumentą.

Taigi, teiginio šalininkas, galbūt tai šokiruos, yra vienas iš, tiesą pasakius, aplinkosaugos judėjimo įkūrėjų, ilgametis TED dalyvis, "Visos Žemės Katalogo" įkūrėjas, žmogus, kurį visi pažįstame ir mylime, Stewart Brand.

Stewart Brand: Oho. (Plojimai) Kas liečia klimatą, yra sakoma, jog daugiausiai žinantys labiausiai nerimauja. Kalbant apie atominę energiją, tie, kurie žino daugiausiai, nerimauja mažiausiai. Klasikinis pavyzdys yra James Hansen, NASA klimatologas, pasisakantis už 350 dalelių milijone anglies dvideginio atmosferoje. Jis neseniai išleido nuostabią knygą, pavadinimu "Mano anūkų audros" (angl. Storms of My Grandchildren). Hansen'as yra aršus atominės energetikos šalininkas, kaip ir dauguma klimatologų, kurie į šį klausimą žiūri rimtai.

Štai kokia dabartinė padėtis: planeta susiduria su klimato kaita, o šiuo metu pusė jos gyventojų gyvena miestuose. Kad tai pamatytumėte, pažvelkite į duomenis. Penki iš šešių žmonių gyvena besivystančiame pasaulyje. Mes kraustomės į miestus. Mes šiame pasaulyje stumiamės į priekį. Ir mes mokome savo vaikus turėti mažiau vaikų, iš principo aplink mus geros naujienos. Bet mes kraustomės į miestus, link ryškių šviesų, ir vienas iš dalykų, neskaitant darbo, kurio mes norime, yra elektra. Ir jeigu ji nėra lengvai pasiekiama, mes imame ir vagiame ją. Tai yra vienas labiausiai vargingų žmonių trokštamų dalykų visame pasaulyje, miestuose ir kaimuose. Elektra miestuose, geriausiu atveju, yra tai, ką galime pavadinti bazinės apkrovos elektros energija. Čia ji tiekiama be pertrūkio. O kol kas egzistuoja tik trys pagrindiniai šaltiniai - anglis bei dujos, hidro-elektra, kuri daugumoje vietų yra maksimaliai išnaudota - ir atominė energija. Norėčiau, kad būtų koks nors ketvirtas šaltinis, tačiau kalbant apie pastovią, švarią, reguliuojamo masto energiją, saulė ir vėjas bei kiti atsinaujinantys šaltiniai čia nepatenka, kadangi jie yra nepastovūs. Atominė energija yra ir buvo 40 metų.

Taigi, iš aplinkosauginio taško, pagrindinis dalykas, į kurį atkreipkite dėmesį, yra tai, kas atsitinka su atominėmis ir anglies atliekomis, dviejų pagrindinių elektros energijos šaltinių. Jei visa elektros energiją per jūsų gyvenimą būtų iš atominės energijos, atliekos iš elektros energijos suvartotos per gyvenimą sutilptų į Coca-Colos skardinę - pakankamai sunkią Coca-Colos skardinę, apytiksliai 1 kg svorio. Bet viena diena anglies naudojimo prideda siaubingai daug anglies dvideginio normalioje vieno-gigavato anglimi kūrenamoje elektrinėje. Ir kas gi atsitinka su atliekomis? Atominės atliekos paprastai patenka į sausų konteinerių sandėlį, esantį už parkavimo aikštelių šalia reaktoriaus, kadangi daugumoje vietų kol kas nėra požeminių saugyklų. Ir tai yra gerai, kadangi atliekos gali ten ir likti. Tuo tarpu anglies dvideginis, milžiniški jo kiekiai, gigatonos, patenka į atmosferą, iš kur mes negalime jo sugrąžinti, bent kol kas, ir kur jis sukelia daugiausia mums rūpimų problemų. Taigi, kai sudedame šiltnamio efekto dujas iš visų per gyvenimą išnaudojamų energijos šaltinių, atominė energija atsiduria apačioje, kartu su vėjo ir vandens energija, žemiau saulės bei, akivaizdu, daug žemiau viso iškastinio kuro.

Vėjas yra nuostabu; aš myliu vėją. Man patinka būti šalia tų didelių vėjo turbinų. Bet vienas iš dalykų, kuriuos mes pastebime, yra tai, kad vėjo, kaip ir saulės, energija iš tiesų yra santykinai menka. Ji palieka didžiulį pėdsaką žemės paviršiuje ir yra labai reikli medžiagoms, reikia nuo 5 iki 10 kartų daugiau resursų nei atominei energijai, o paprastai vieno gigavato elektros energijos išgavimui skirtos vėjo jėgainės užima 650 kv. km plotą. Tokiose šalyse, kaip Danija ir Vokietija, vėjas jau yra maksimaliai išnaudotas. Ten jau nebėra daugiau tinkamų vietų. Energijos linijos tampa perkrautos. Taip pasiekiama aukščiausia riba. Panašiai ir su saulės energija, ypač čia, Kalifornijoje, mes pastebime, kad 80 saulės energijos jėgainių planas, kuris yra svarstomas, numato iš pagrindų išlyginti 2500 kv. km pietų Kalifornijos dykumos. Ką gi, kaip aplinkosaugininkai, mes norėtumėm, kad tai geriau neįvyktų. Būtų gerai, jei tai būtų nualinti žemės ūkio plotai. Saulės kolektoriai puikiai tinka namų stogams. Bet mūsų kraštovaizdyje vienas gigavatas lygus 130 kv. km išlygintos dykumos.

Kai sudedi visus šiuo dalykus - Saul Griffith paskaičiavo ir nustatė, ko reikėtų, kad išgautume 13 švarių teravatų energijos iš vėjo, saulės ir biodegalų, ir šis plotas apytiksliai būtų Jungtinių Valstijų dydžio, plotas, kurį jis pavadino "Atsinaujistanu" (angl. "Renewistan") Žmogus, kuris visą tai puikiai susistemino, yra David Mackay, fizikas iš Anglijos, ir savo nuostabioje knygoje, "Tvari energija", tarp daugelio kitų dalykų jis teigia, - "Aš nemėginu būti atominės energijos šalininku.

Aš tiesiog aritmetikos šalininkas". (Juokas)

Kalbant apie ginklus, kol kas geriausias įrankis nusiginklavimui yra atominė energija. Mes atsikratėme Rusijos kovinėmis galvutėmis, paversdami jas elektros energija. 10 procentų elektros energijos Amerikoje atkeliauja iš nurašytų kovinių galvučių. Mes net nepaminėjome amerikiečių atsargų. Manau TED auditorijai įdomiausia būtų išgirsti apie naujos kartos reaktorius, kurie yra ypač maži, apytiksliai nuo 10 iki 125 megavatų. Štai Toshiba reaktorius. Štai vienas, kurį rusai jau mėgina statyti ant plūduriuojančios baržos. Ir tai būtų įdomus sprendimas besivystančiose šalyse. Paprastai, šie daiktai sukišami po žeme. Jie vadinami atominėmis baterijomis. Jos yra nepaprastai saugios, negali būti panaudojamos ginklų gamybai ir panašiai. Štai komercinė versija iš Naujosios Meksikos, vadinama Hyperion, o štai kita iš Oregono, vadinama NuScale. Babcock & Wilcox gamina atominius reaktorius... čia integralinis greitasis reaktorius. Torio reaktorius, prie kurio prisidėjo Nathan Myhrvold. Pasaulio vadovai turės suprasti, kad anglis privalo pabrangti, o reaktoriai judės į priekį. Ir tai yra ateitis.

(Plojimai)

CA: Gerai. Gerai. (Plojimai) Taigi, argumentuojantis prieš, žmogus jau metų metus dalyvaujantis svarbiausiuose debatuose apie energiją ir klimatą. 2000-aisiais jis nustatė, kad suodžiai greičiausiai yra antra pagal svarbą globalinio atšilimo priežastimi po CO2. Jo komanda yra atlikusi detalius skaičiavimus apie įvairių energijos šaltinių santykinę įtaką. Jo pirmasis pasirodymas TED, greičiausiai tai ne jo naudai - bet pamatysim - iš Stenfordo, profesorius Mark Jacobson. Sėkmės.

Mark Jacobson: Ačiū. (Plojimai) Remiuosi prielaida, kad atominė energija išskiria daugiau anglies dvideginio, išskiria daugiau oro taršos, labiau didina mirtingumą bei užima daugiau laiko pastatymui nei tikros atsinaujinančios energijos sistemos, kaip vėjo, saulės, geoterminė energija, potvynių - atoslūgių ir bangavimo energija. Ji taip pat skatina atominių ginklų raidą. Taigi pradėkim tiesiog pažvelgdami į CO2 išmetimą per gyvavimo ciklą. CO2 emisija yra lygi visų šiltnamio efekto dujų bei dalelių, lemiančių atšilimą ir pavirtusių į CO2, kiekiui. Ir jei atkreipsit dėmesį, vėjo ir koncentruota saulės energija turi mažiausią CO2 emisiją, jei pažiūrėtumėt į grafiką. Atominė energija - štai šie du stulpeliai. Vienas yra žemas įvertinimas, o kitas yra aukštas įvertinimas. Žemas įvertinimas, tai atominės energijos pramonės atominės energijos vertinimas. Aukštasis yra vidutinis 103 mokslinių recenzuotų tyrimų rodiklis. Ir tai tik CO2 iš gyvavimo ciklo.

Atkreipkite dėmesį į uždelsimą, kuris užima nuo 10 iki 19 metų, skirtą pastatyti atominę elektrinę nuo planavimo iki įvykdymo. Į tai įeina maždaug nuo trijų su puse iki šešių metų laikotarpis gauti statybvietės leidimą. Ir dar nuo dviejų su puse iki keturių metų statybų leidimams bei įstatams, o tuomet nuo keturių iki devynerių metų pačioms statyboms. Štai Kinijoje šiuo metu yra planuojama beveik penkių gigavatų atominių elektrinių statyba. Ir vidutiniškai, vien tik statyboms, prireiks 7,1 metų, neskaitant jokio planavimo laiko. Tuo metu, kai laukiame atominės elektrinės, turime naudotis įprastiniu elektros tinklu, kuris remiasi anglimi Jungtinėse Valstijose bei visame pasaulyje. Štai grafikas, rodantis skirtumą tarp įprastinio elektros tinklo emisijos, įtakotos atominės energetikos, ar bet ko kito, bei vėjo, koncentruotos saulės energijos ar fotoelektros. Vėjo jėgainėms reikia maždaug nuo dviejų iki penkių metų, kaip ir koncentruotai saulės energijai bei fotoelektrai. Taip skirtumas susidaro iš alternatyviųjų kaštų, susidariusių naudojant atominę energiją vietoj vėjo, ar kažko kito. Taigi, jei sudėsime vien šiuos du, pamatysime skirtumą, kad atominė elektrinė pastatoma bent nuo devynių iki 17 kartų didesne CO2 išeiga nei vėjo energijos jėgainė. Ir netgi nekalbame apie tai, koks pėdsakas paliekamas žemes paviršiuje.

Jei pažvelgsime į oro užterštumo pasekmes sveikatai, štai mirčių skaičius per metus 2020-aisiais vien nuo transporto emisijos. Tarkime, kad visas transporto priemones Jungtinėse Valstijose pavertėme baterijomis varomu elektriniu transportu, vandenilinio kuro automobiliais, ar lankstaus kuro automobiliais varomais E85. Ką gi, šiuo metu Jungtinėse Valstijose nuo 50 iki 100 000 žmonių miršta kasmet nuo oro užterštumo, o 25 000 iš jų sukelia transporto priemonės. 2020-aisiais skaičius nukris iki 15 000 dėl patobulinimų. Taigi, dešinėje matote degalų emisijas, mirtingumo lygį 2020-aisiais. Jei važinėtume grūdų ar celiuliozės etanoliu, tiesą pasakius mirtingumas šiek tiek išaugtų. Jei mes pereitume prie atominės energijos, mes šis rodiklis stipriai nukristų, bet ne tiek, kiek gautume iš vėjo ir/ar koncentruotos saulės energijos.

Atsižvelkite į faktą, kad atominių ginklų plitimas yra susijęs su atominės energetikos vystymusi, nes žinome pavyzdį, kad Indija bei Pakistanas slaptai plėtojo atominius ginklus sodrindami uraną atominėse jėgainėse. Šiaurės Korėja tai darė tam tikru lygiu. Iranas tai daro dabar. O Venesuela tai darytų, jei pradėtų statyti atomines jėgaines. Jei vykdytumėte plataus masto atominės energijos plėtrą visame pasaulyje, ir to rezultatas būtų tik viena atominė bomba, panaudota sunaikinti miestą, tokį kaip Mumbajus, ar kitą didelį miestą, megamiestą, papildomas mirtingumo lygis dėl šios priežasties išdalintas per 30 metų ir prilygintas JAV populiacijai būtų toks. Taigi, ar mums to reikia?

Kitas dalykas: Kaip dėl pėdsako? Stewart'as minėjo pėdsaką. Tiesą pasakius, vėjo energijos pėdsakas žemės paviršiuje yra pats mažiausias iš visų energijos šaltinių pasaulyje. Taip yra todėl, kad pėdsakas, kaip jūs ir matote, yra tik stulpas, liečiantis žemę. Tad įmanoma aprūpinti energija visas JAV transporto priemones panaudojus nuo 73 000 iki 145 000 penkių megavatų galios vėjo turbinų. Tai užimtų tarp vieno ir trijų kv. km viso žemės paviršiaus ploto. Kalbant apie erdvę - tai jau kas kita. Šie pėdsakai yra nuolat maišomi. Žmonės maišo pėdsaką su erdvės užėmimu. Kaip matote iš šių nuotraukų, tarpinė erdvė gali būti išnaudota įvairioms reikmėms: žemės ūkiui, ganykloms ar atviroms erdvėms. Virš vandenyno tai net ne žemė. Dabar žvilgtelėkim į atominę jėgainę - (Juokas) Naudojant atominę energiją, ką mes turime? Mes visur aplinkui matome pastatus. Taip pat yra buferinės zonos, tai yra 17 kv. km. Reikalinga urano gavyba, su kuo reikia taikytis.

Jei žiūrėtume į reikalingą plotą, yra daug blogesnių dalykų nei atominės ar vėjo jėgainės. Pavyzdžiui celiuliozės etanoliui, skirtam tiekti energiją visoms JAV transporto priemonėms, štai kiek reikėtų žemės. Tai celiuliozė, antros kartos biodegalai iš prerijų žolės. Štai etanolis iš grūdų. Plotai mažesni. Tai paremta duomenų diapazonais, bet pažvelkite į atominę energiją, reikėtų Rod Ailendo dydžio ploto, kad išgautume energijos visoms JAV transporto priemonėms. Vėjui reikalinga didesnė erdvė, tačiau mažesnis pėdsakas. Ir žinoma, kalbant apie vėją, jėgaines galima pastatyti per visą rytinę pakrantę, teoriškai atokiau nuo kranto, arba galima jas paskirstyti. O jei grįžtumėme ir pažvelgtumėme į geoterminę energiją, jai reikia dar mažiau ploto nei anksčiau minėtiems šaltiniams, o saulės jėgainėms reikalinga šiek tiek daugiau erdvės nei atominėms jėgainėms, tačiau jos vis tiek yra gana mažos. Ir tiek reikia aprūpinti energija visą JAV transporto sistemą. Pasaulyje 50 procentų energijos gaunant iš vėjo, prireiktų tik vieno procento žemės paviršiaus.

Lyginant su patikimumu, bazinė apkrova tampa nebesvarbi. Reikia lyginti kasvalandinį energijos tiekimą. Tai galima padaryti kombinuojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Čia pateikti tikri duomenys iš Kalifornijos, stebint vėjo bei saulės duomenis. Ir čia atsižvelgiama tik į naudojamą hidroenergiją, kasvalandinio energijos poreikio palyginimui. Čia yra pasauliniai vėjo resursai. Pasaulyje yra 5 - 10 kartų daugiau vėjo, nei reikia siekiant energija aprūpinti visą planetą. Galiausiai paskutinis vertinimas. Ir paskutinė skaidrė, kurią noriu parodyti: tai yra pasirinkimas. Galite rinktis vėjo arba atominę energiją. Jei naudosite vėjo, užtikrinsite, kad ledynai išliks. Kalbant apie atominę energiją, vien laiko gaišimas leis Arkties ledynams ištirpti, o kitose vietose tirpimą paspartins. Taip pat galime garantuoti švarų, mėlyną dangų, arba neužtikrintą ateitį su atomine energija.

(Plojimai)

CA: Ką gi. Kol jie atsikirs vienas kitam - o jūs tai galėsite daryti kiek trumpiau, kadangi šiek tiek viršijote laiką - man reikia dviejų žmonių su skirtingomis pozicijomis. Taigi, jei jūs "už", jei jūs už atominę energiją, pakelkite abi rankas. Jei esate prieš, iškelkite vieną. Ir noriu sulaukti dviejų žmonių prie mikrofonų. Tada jūs turėsite - turėsite minutę vienas kitam paprieštarauti, išsirinkti išsakytą argumentą, mesti jam iššūkį, ar panašiai.

SB: Mano manymu, Mark'ai, mūsų nesutarimas kyla iš ginklų ir energijos. Šios diagramos, rodančios, kad atominė energija kažkokiu būdu išskiria daug šiltnamio dujų - dauguma šių tyrimų teigs, "Na, žinoma, karas yra neišvengiamas ir todėl mūsų miestai degs ir panašiai," o tai mano nuomone yra šiek tiek pagražinta. Tiesa yra tokia, kad, kiek, 21 šalis turi atominės energijos? Iš jų septynios turi atominius ginklus. Bet kuriuo atveju, jos turėjo ginklus dar prieš naudodamos atominę energiją. Yra dvi šalys, Šiaurės Korėja ir Izraelis, kurios turi atominį ginką, bet visai neturi atominės energijos. Vietos, kuriose mes labiausiai norėtumėme išties švarios energijos, yra Kinija, Indija, Europa, Šiaurės Amerika, visos tos vietos, kur yra išspręsti santykiai susiję su atominiais ginklais. Taigi, lieka tik keletas vietų, tokių kaip Iranas, galbūt Venesuela, kur galbūt reikėtų atidžios priežiūros, kas susiję su skylančiomis medžiagomis. Atominės energetikos vystymas reikš, kad mes išties žinome, kur yra visos skalios medžiagos ir taip judėsime link visiško atsikratymo ginklais, kuomet visą tai žinosime.

CA: Mark'ai, 30 sekundžių, arba apie tai, arba apie bet ką, ką kalbėjo Stewart'as.

MJ: Ką gi, mes žinome, kad Indija ir Pakistanas pirmiau įgijo atominę energiją, o tada gamyklose pradėjo slapta vystyti atominius ginklus. Na o kitas dalykas - atominė energija mums nereikalinga. Pilnai pakanka saulės ir vėjo. Galima juos padaryti patikimais šaltiniais, kaip aš ir rodžiau diagramoje. Ji iš tikrų duomenų. Ir tai yra tebevykstantis tyrimas. Tai ne koks raketų mokslas. Pasaulio problemų sprendimas įmanomas, jei tikrai gerai pamąstai apie tai ir naudoji švarią, atsinaujinančią energiją. Nėra visiškai jokio poreikio atominei energijai.

(Plojimai)

CA: Mums reikia pasisakančio už. Rod Beckstrom: Ačiū Chris'ai. Aš esu Rod'as Beckstrom, ICANN vadovas. Aš dalyvauju globalinio atšilimo politikoje nuo 1994, kuomet įstojau į Aplinkos Apsaugos Fondo tarybą, kuri buvo viena iš Kioto Protokolo kūrėjų. Ir aš noriu palaikyti Stewart'o Brand'o poziciją. Aš apsisprendžiau daugmaž per pastaruosius 10 metų. Anksčiau būvau prieš atominę energiją. Dabar palaikau Stewart'o nuomonę, šiek tiek, iš rizikos valdymo požiūrio, sutikdamas, kad rizika perkaitinti planetą nusveria atominės katastrofos riziką, kuri neabejotinai įmanoma ir tai yra tikrų tikriausia problema. Kaip bebūtų, manau, kad yra sprendimų, kuomet abi pusės laimi, kuomet abi pusės gali laimėti debatus, o tai reiškia, kad mes susiduriame su situacija, kurioje anglies dvideginio kiekis planetoje nebeauga arba mes mirštame. O Jungtinių Valstijų senate mums reikalinga dvipartinė parama - reikalingi tik vienas ar du balsai - kad globalinis atšilimas praeitų pro senatą, o ši auditorija gali padėti. Taigi, jei mums pavyks tai padaryti, Mark'as galės spręsti šias problemas. Ačiū Chris'ai.

CA: Ačiū Rod'ui Beckstrom'ui. Prieš.

David'as Fanton'as: Sveiki, aš esu David'as Fanton'as. Tiesiog noriu išsakyti keletą greitų argumentų. Pirmiausia: atkreipkite dėmesį į propagandą. Propaganda iš pramonės pusės yra labai, labai stipri. O kol kas negavome pilnai pateiktų argumentų iš kitos pusės, kad žmonės galėtų padaryti savo išvadas. Atskirkite, kas yra propaganda. Antra, pagalvokite apie tai. Jei pastatysime visas šias atomines jėgaines, visos atliekos turėtų užimti šimtus, jei ne tūkstančius, sunkvežimių ir traukinių, kasdien judančių per šią šalį. Pasakykit man, kad jiems nepasitaikys jokių nelaimingų atsitikimų. Pasakykit man, kad šie įvykiai nepaskleis medžiagų į aplinką, kuri taps užnuodyta šimtams tūkstančių metų. Ir tuomet pasakykit man, kad nei vienas iš šių sunkvežimių ir traukinių nėra potencialus teroristų taikinys.

CA: Ačiū. Už. Dar kas nors už? Prašau.

Alex'as: Sveiki, aš Alex'as. Tiesiog norėjau pasakyti, kad aš, visų pirma, esu didžiausias atsinaujinančių energijos šaltinių gerbėjas. Pats turiu saulės kolektorių ant stogo. Turiu hidrogeneratorių savo nuosavame vandens malūne. Taigi, aš esu ganėtinai "už" visą šį reikalą. Tačiau čia turime elementarią aritmetinę problemą. Saulės spinduliavimo vėjo stiprumo ir lietaus pajėgumai paprasčiausiai yra nepakankami. Todėl, jei norime, kad šviesos ir toliau degtų, mums išties reikalingas sprendimas, galintis nuolatos generuoti energiją. Aš dalyvavau kampanijose prieš atominę ginkluotę 9-ajame dešimtmetyje ir tebedarau tai dabar. Bet mes turime galimybę juos perdirbti į kažką naudingesnio, kas leistų mums išgauti nenutrūkstamą energiją. O galiausiai aritmetinė problema niekur nedings. Mes neišgausime pakankamai energijos vien tik iš atsinaujinančių šaltinių. Mums reikalingas sprendimas, veikiantis nuolatos. Jei ketiname ir toliau gyventi šviesoje, atominė energija yra sprendimas.

CA: Ačiū. Kas nors dar prieš?

Vyras: Paskutinis pritariantis asmuo padarė prielaidą, kad neturime pakankamai alternatyvių atsinaujinančių šaltinių. O mūsų "prieš" šalininkas štai čia aiškiai davė suprasti, kad iš tiesų turime. Taigi šis klaidingas įsitikinimas, kad mums reikia šio šaltinio ir iš tiesų mes galime tai įgyvendinti per tam tikrą reikšmingą laikotarpį, nėra įmanomas. Taip pat pridursiu vieną dalyką. Ray'aus Kurzweil'o ir kitų kalbose - mes žinome, kad tas stulpelis didėja geometrine progresija. Todėl negalima tiesiog pažiūrėti į šiuolaikines atsinaujinančios energijos technologijas ir teigti, "Tai viskas, ką turime." Nes po penkerių metų jūs būsite priblokšti, pamatę, kokias alternatyvas turėsime išties, lyginant su šia siaubinga, katastrofiška atomine energija.

CA: Puikiai išreikšta mintis. Ačiū.

(Plojimai)

Taigi, abu turite tik po keletą sakinių - kiekvienam po 30 sekundžių išvadoms. Tavo paskutinis metimas, Stewart'ai.

SB: Man patiko tavo "Viskas išsilygina" grafikas, kurį čia rodei. Tai buvo saulėta diena ir vėjuota naktis. Ir štai dabar Anglijoje atšalimas. Visos vėjo jėgainės visoje šalyje savaitei išjungtos. Nei vienas šių daikčiukų nesisuko. Ir kaip įprasta, jie buvo priversti pirkti atominę energiją iš Prancūzijos. Du gigavatai keliauja per Lamanšo tunelį. Tai nuolat atsitinka. Anksčiau nerimaudavau dėl 10 000 metų faktoriaus. Ir faktas yra, jog mes naudosime atomines atliekas, kaip kurą ketvirtos kartos reaktoriuose, kurie jau kuriami. O ypač reikia tobulinti mažus reaktorius. Išgirdau iš Nathan'o Myhrvold'o - ir mano nuomone tai geras veiksmas - Kongresas išleis aktą, kad Atominio Reguliavimo Komisija pradėtų greičiau skatinti šiuos mažus reaktorius, kurių mums labai reikia, čia ir visame pasaulyje.

(Plojimai)

MJ: Taigi, mes analizavome kasvalandinę energijos paklausą ir pasiūlą, stebėdami saulės, vėjo energijos duomenis, gautus Kalifornijoje. Ir ši kasvalandinė paklausa sutampa beveik visų metų laikotarpiu. Kalbant apie šaltinius, mes sukūrėme pirmąjį pasaulyje vėjo žemėlapį, vien iš duomenų 80 metrų aukštyje. Mes žinome, kokie yra šaltiniai. Galima padengti 15 procentų. 15-oje procentų visos JAV teritorijos yra pakankamai stiprus vėjas, kad energijos kainos būtų konkurencingos. Saulės yra dar daugiau nei vėjo. Resursų yra pakankamai. Juos galima padaryti patikimais.

CA: Gerai. Ačiū, Mark'ai. (Plojimai) Taigi, jei būtum Palm Springse... (Juokas) (Plojimai) Begėdiška. Begėdiška. Begėdiška. (Plojimai)

Taigi, TED bendruomenės žmonės, Teigiu jums, kad tai, ko pasauliui dabar reikia, yra atominė energija. Visi taip manantys pakelkite savo rankas. (Šūksniai) Dabar visi, kas prieš. Oooo. Dabar mano sumanymas... Pakelkit... Rankas į viršų, tie, kurie persigalvojote debatų metu, kurie balsavo skirtingai. Tie, kurie persigalvojote "už" naudai, pakelkit rankas. Gerai. Taigi, išvada tokia. Abu pašnekovai laimėjo rėmėjų, bet pagal mano skaičiavimą, TED bendruomenės nuotaika pakito nuo maždaug 75-25 iki 65-35 "už" ir "prieš".

Jūs abu nugalėjote. Sveikinu jus abu. Ačiū jums už tai.

(Plojimai)