Šiandien aš jums papasakosiu tikėdamasis pakeisti baimę viltimi. Šiais laikais, kai einame pas gydytoją, kai įžengiame į jo ofisą ir einame į kabinetą, mes bijome, kad išgirsime tai, ko nenorime girdėti. Yra tokių žodžių, kurių mes iš tikro bijome. Diabetas, vėžys, Parkinsono liga, Alzhaimerio liga, širdies yda, plaučių yda... Ligos, kurios mus silpnina ir dėl kurių santykinai nedaug, kas gali būti padaryta.
Šiandien aš noriu pakalbėti apie kitokį silpninančios ligos gydymo būdą, ir paaiškinti, kodėl tai svarbu. Kodėl be to mūsų sveikatos apsaugos sistema greičiausiai susilpnės, jei manote, kad ji dar nesusilpnėjo. Kur mes šiandien esame klinikine prasme ir kur galime eiti rytoj, kur kliūtys? Pažadu jums, kad atsakymus sužinosite per 18 minučių.
Norėčiau pradėti su šia skaidre, parodančią, ką apie tai mano žurnalas „Mokslas”. Viename 2002 metų numeryje buvo publikuota daug skirtingų straipsnių apie bionišką žmogų. Iš esmės tai buvo regeneratyvės medicinos leidinys. Regeneratyvinė medicina - ypač paprasta mintis, kurią gali suprasti visi. Ji tiesiog pagreitina taip kliniškai svarbų paties kūno gydymąsi. Mes žinome daug būdų, kaip tai padaryti. Žinome, kad esant pažeistiems klubams, galima pritvirtinti dirbtinius. Šią idėją žurnalas „Mokslas” panaudojo savo viršeliui.
Tai yra regeneratyvinės medicinos antitezė, o ne pati regeneratyvinė medicina. Regeneratyvinė medicina yra tai, ką neseniai išspausdino „Verslo savaitė”. Idėja yra ta, kad vietoj to, kad galvotume, kaip tam tikrais prietaisais ar vaistais pagerinti simptomus - aš prie to dar grįšiu keletą kartų – vietoj to, kad galvotume apie vaistus, reikia regeneruoti kūno prarastas funkcijas, regeneruojant pačių organų ir pažeistų audinių funkcijas. Reikia veikti taip, kad gydymo pabaigoje žmogus liktų toks pat, kaip ir gydymo pradžioje.
Tikrai nedaug gerų idėjų, aišku, jei jūs sutinkate, kad laikysime jas geromis, iš tikro yra naujoviškos. Taip pat yra ir su šia idėja. Grįškime laiku atgal. Čarlis Lindbergas, geriau žinomas dėl savo skraidymų lėktuvais, kartu su Nobelio laureatu Aleksu Kareliu, dirbusiu Rokefeleryje, buvo vieni iš pirmųjų, iškėlusių klausimą, ar galima auginti organus? Apie tai jie parašė 1937-aisiais knygoje, kurioje buvo svarstoma, ar galima auginti organus bioreaktoriuose? Nuo to laiko mes jau pasistūmėjome į priekį. Tuojau su jumis pasidalinsiu, kas vyksta dabar.
Tik prieš tai dar norėčiau su jumis pasidalinti savo liūdnomis mintimis dėl sveikatos apsaugos sistemos ir poreikių jai. Daugumoje vakarykščių pranešimų buvo kalbėta apie gyvenimo kokybės gerinimą ir skurdo sumažėjimą. Ir iš pagrindų didinant gyvenimo trukmės tikimybę visame pasaulyje. Vienas iššūkių yra tas, kad kuo mes turtingesni, tuo ilgiau gyvename, o kuo ilgiau gyvename, tuo brangiau vis senstant gydytis ligas.
Tai paprasta – valstybės turtingumą lyginam su populiacijos virš 65 metų procentu. Iš esmės galite matyti – kuo turtingesnė valstybė, tuo senesni žmonės joje gyvena. Kodėl tai svarbu? Ir kodėl tai šiuo metu yra ypač dramatiškas iššūkis? Jeigu populiacijos vidurkis yra 30 metų, tuomet daugiausia ligų, kurios pasitaiko, yra pavyzdžiui atsitiktinai sulaužyta kulkšnis, ar keletas astmos atvejų. Jeigu šalies populiacijos vidurkis nuo 45 iki 55 metų, tuomet daugiausia žmonių gydosi nuo diabeto, anksti atsiradusio diabeto, širdies ydos, koronarinių arterijų ligos. Paprastai tai sunkiau gydomos ir daug brangesnės gydyti ligos.
Pavyzdžiui, pažiūrėkime į JAV demografiją. Tai iš leidinio „Jungtinės Amerikos Valstijos". 1930-aisiais 41 darbininkui „kliūdavo" vienas pensininkas. 41 žmogus, kuris iš esmės nesirgdavo mokėdavo už vieną sergantį pensininką. 2010-aisiais JAV santykis - du dirbantieji ir vienas pensininkas. Tai pramoninės sveikos pasaulio valstybės skaičius. Kaip pajėgti gydyti pacientus, kai tokia senėjimo realybė?
Čia nurodytas amžiaus ir sveikatos apsaugos kainos santykis. Kaip matote, esant 45 metams arba nuo 40 iki 45, smaigalys, nurodantis sveikatos apsaugos kainą, staigiai kyla. Tai gana įdomu. Jei gerai išsistudijuosite, galite matyti, kiek per savo gyvenimą, išleidžiate vien savo sveikatos apsaugai. Galite matyti ir dar 7 metus po to, kai ketinate numirti. Šitą irgi galite (Juokas) bet į tai mes nesigilinsim. (Juokas)
Yra tik labai mažai dalykų, kuriuos realiai galite padaryti, ir kurie pakeistų tokių ligų gydymo būdą bei patirtį, kurią aš vadinčiau sveiku senėjimu. Paminėčiau keturis dalykus. Nei vienas nesusijęs nei su draudimu, nei su teisine sistema. Šie dalykai tiesiog pakeičia pinigų davėją. Jie nekeičia gydymo kainos.
Vienas iš dalykų - negydymas. Jūs tiesiog galite mažiau rūpintis sveikata. Bet apie tai daugiau nekalbėsime, tai per daug liūdna. Jūs galite prevenciškai saugotis. Prevencijai turėtų būti skiriama daug pinigų.
Visgi, tikriausiai pati įdomiausia ir svarbiausia idėja - kuo ankstesnė ligos diagnozė bei pačios ligos gydymas užuot gydžius simptomus. Pavyzdžiui, pagalvokite apie diabeto terminus. Ką mes šiandien su juo galime padaryti? Tik atsiradus ligos simptomams, diagnozuojame ją, tuomet tuos simptomus gydome 10, 20, 30 ar 40 metų. Darome gerai. Insulinas yra nebloga terapija. Tačiau jis nustoja veikti ir diabetas pradeda ūmėti.
Kodėl gi dar prieš atsirandant ligos simptomams, tiesiog nesušvirškus į kasą kažko, kas dar ligos pradžioje ją regeneruotų? Tuo metu tai galbūt atrodytų brangu, tačiau jei tai suveiktų, mes iš tikro galėtume daryti kažką kitaip.
Šiame video rodoma apie tai, apie ką aš čia taip dramatiškai kalbu. Šiam tritonui iš naujo išauga koja. Jeigu tai gali daryti tritonas, kodėl negalime mes? Tuojau jums parodysiu kai ką svarbaus apie šiuo metu galimą galūnių regeneravimą. Tai, apie ką mes kalbame, regeneratyvinės medicinos idėjoje tai daroma kiekvieno kūno organo sistemoje su audiniais ir su pačiais organais. Šios dienos realybė yra tokia, kad jei susergame, gydome ligos simptomus ir turime prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo.
Sakyčiau, kad rytoj, nors kada tas rytoj galim ginčytis, tačiau netolimoje ateityje kalbėsim apie regeneratyvinę reabilitaciją. Tai galūnės protezas, panašus į tą, su kuriuo kareivis grįžo iš Irako. 370 kareivių iš Irako grįžo netekę galūnių. Įsivaizduokite, jei vietoj protezų jie iš tikro galėtų atnaujinti savo galūnę. Tai fantastiška mintis. Parodysiu, prie kurios šios idėjos dalies mes dabar dirbame.
Tai, vėlgi, pritaikoma kiekvieno organo sistemai. Kaip įgyvendinti šią idėją? Reikia išvystyti susikalbėjimą su kūnu. Mes turime išmokti suprasti kūno kalbą ir pajungti procesus, kuriuos mes žinojome dar tada, kai buvome gemalai. Pirmąjį nėštumo trimestrą praradęs galūnę gemalas iš naujo ją užsiaugins. Taigi, mūsų DNR yra pajėgus atlikti tokius žaizdų gijimo mechanizmus. Tai natūralus procesas, deja, su amžiumi prarandamas. Maždaug iki šešių mėnesių amžiaus vaikas per nelaimingą atsitikimą praradęs piršto galiuką gali iš naujo jį užsiauginti. Penkių metų vaikas to jau nebegalės padaryti.
Taigi, norėdami užmegzti ryšį su kūnu, turime kalbėti jo kalba. Yra keletas pagrindinių įrankių, šiandien mums leidžiančių tai daryti. Duosiu tris pavyzdžius, kaip „kalbėtis" su kūnu.
Pirmasis - tai ląstelių terapijos. Aišku, kad kai mūsų kūnas natūraliai gyja pats, tam darbui daugiausia jis naudoja ląsteles. Todėl, jei rasime tinkamas ląsteles ir implantuosime jas į kūną, jos gali gydyti. Antra - galime naudoti medžiagas. Vakar girdėjome apie naujų medžiagų svarbą. Jei galime išrasti medžiagas, sukurti jas ar išgauti iš natūralios aplinkos, tuomet yra galimybė, kad indikavus jas į kūną, jis galėtų gydytis pats. Galiausiai, galėtume naudoti protingus prietaisus, kurie apsiimtų kūno darbą ir leistų jam gyti.
Parodysiu jums pavyzdžius ir pradėsiu nuo medžiagų. Pitsburgo universitete dirbantis Styvas Badylakas maždaug prieš dešimtmetį iškėlė puikią idėją: iš kiaulės plonosios žarnos, pašalinus visas ląsteles taip, kad jos liktų biologiškai aktyvios, jos gali išlaikyti visus reikalingus faktorius ir signalus, kurie nurodytų kūnui gydytis pačiam. Jis uždavė labai svarbų klausimą. Paklausė: "Jei aš paimsiu šią natūralią medžiagą kuri paprastai sukelia plonosios žarnos gijimą ir perkelsiu į žmogaus kūną, ar specifinis audinys tinkamai sureaguos, ar man norint užauginti naują ausį, neužaus plonoji žarna?"
Aš jums nepasakočiau šios istorijos, jei ji nebūtų tokia įtraukianti. Šis paveikslėlis (Juokas) tikrai sudomina. Tačiau tiems iš jūsų, kurie esate jautrūs, net jei to ir nenorite parodyti savo draugams, šviesos užgęsinamos. Tai puikus laikas nuleisti galvas, patikrinti savo Blackberry ir daryti bet ką, kad tik nežiūrėtumėte į ekraną. (Juokas)
Tai ką dabar jums parodysiu, yra diabetinė piktžaizdė. Gera juoktis, kol į tai nepažiūrėjome. Tai diabeto realijos. Manau, kad dažnai, kai girdime apie diabetikus, diabeto piktžaizdes, mes tiesiog nesurišame piktžaizdės su ilgainiui galimu gydymu - amputacija. Šiek tiek pakelsiu skaidrę, neilgam. Tai diabeto piktžaizdė. Ji tragiška... Gydymas - amputacija. Ši sena moteris serga kepenų vėžiu ir diabetu. Ji nusprendė mirti su jai likusiu sveiku kūnu.
Po metus trukusio mėginimo gydyti piktžaizdę ji nusprendė pabandyti Styvo išrastą terapiją. Štai taip žaizda atrodė vėliau, po 11 savaičių. Ta medžiaga buvo visiškai natūrali. Ji kūną skatino persijungti į gydymą, ko anksčiau jis nedarė.
Kai kuriems iš jūsų pora skaidrių bus dar nemalonesnės, jums pasakysiu, kada galite vėl žiūrėti. Tai arklys, kuriam neskauda. Jei jam skaudėtų, nerodyčiau šios skaidrės. Arklys turi dar vieną šnervę, kuri atsirado per vieną nelaimingą atsitikimą jojant. Po keletos gydymo savaičių ėmus medžiagą ir sukus ją į želį bei dėjus toje vietoje, tuomet pakartojant gydžius keletą kartų, arklys pasveiko. Jei tą vietą pažiūrėtumėte per ultragarsą, matytumėte, kad atrodo puikiai.
Tai delfinas, kuriam buvo iš naujo prikabintas pelekas. Maždaug 400000 pacientų iš viso pasaulio žaizdoms gydyti naudojo tą medžiagą. Ar galite jūs atstatyti galūnę? DARPA Styvui skyrė 15 milijonų dolerių, kad jis vadovautų 8 institucijų projektui ir atsakytų į šį klausimą.
Parodysiu 15 milionų dolerių vertės nuotrauką. Šis 78 metų vyras prarado savo piršto galiuką. Prisiminkite, ką kalbėjau apie vaikus, kurie praranda pirštų galiukus. Štai kaip tai atrodo po gydymo. Tai atliekama jau šiandien. Jau šiandien tai yra kliniškai svarbu. Yra medžiagų, kurios tai daro. Yra širdies lopų.
Bet ar galite kažką daugiau? Paklauskime, ar galima vietoj to, kad naudotume medžiagą, paimti keletą tos medžiagos ląstelių, ir pašalinus pažeistas vietas, ant tos vietos uždėti biologiškai sunykstančią medžiagą? Tai yra dalis širdies raumens, plakančio inde. Tai buvo atlikta Teruo Okano Tokijo moterų ligoninėje. Jis gali auginti audinį, plakantį inde. Jis aušina indą ir tai keičia jo savybes, tuomet nuo indo jis nuimamas Tai puikus dalykas.
Dabar jums parodysiu ląstelių regeneraciją. Tai, ką jums dabar parodysiu yra kamieninės ląstelės, paimtos iš paciento klubo. Vėlgi, jei esate jautrūs, geriau nežiūrėkite. Bet šis dalykas įdomus. Tai šuntavimo procedūra, kurią turėjo ir Alas Goras, tik yra vienas skirtumas. Šiuo atveju šuntavimo pabaigoje jūs pamatysite paciento kamienines ląsteles, kurios buvo pašalintos procedūros pradžioje, darant injekciją tiesiai į paciento širdį. Aš čia atsistojau, kad parodyčiau, kokia dar nauja tai technologija. Štai čia kamieninės ląstelės, leidžiamos tiesiai į plakančią širdį. Jei atidžiai pažiūrėsite, štai tuoj, pamatysite atsiurbimą. Ląstelės išeina. Mums reikia įvairiausių naujų technologijų ir prietaisų, kad ląsteles galėtume tinkamai ir laiku panaudoti.
Tik šiek tiek, vos vos duomenų. Tai buvo maišytas bandymas. Šį kartą N priklauso 20, dabar jau N priklauso maždaug 100 Iš esmės, jei ypač sergantiems pacientams bus atliktas šuntavimas, jie pasijus šiek tiek geriau. Jeigu šiems ypatingiems pacientams duodamos kamieninės ląstelės bei daromas šuntavimas, simptomai jiems dingsta. Duomenys dviejų metų senumo. Geriausias dalykas būtų diagnozuoti ligą anksti ir išvengti jau blogos ligos fazės.
Tai ta pati procedūra tik su minimalia invazija, per laparoskopijos procedūrą tik su trimis skylutėmis kūne, per kurias širdžiai buvo injekuotos kamieninės ląstelės. Štai ir ląstelės. Mes neturime laiko gilintis detaliai, bet pamatėme pagrindą, kaip tai veikia. Tokios terapijos dėka mažai sergančius pacientus galima grąžinti į praktiškai priešsimptominę būklę.
Štai dar vienas kamieninių ląstelių terapijos pavyzdys, kuris dar nenaudojamas kliniškai, bet, manau, greitai bus. Tai Katios Maros iš Pitsburgo bei jos kolegų iš viso pasaulio darbas. Jie nusprendė, kad išsiurbtų riebalų skystis, o išsiurbtų riebalų JAV mes turime daug... (Juokas) Yra puikus kamieninių ląstelių šaltinis. Kamieninės ląstelės yra šiame riebalų skystyje. Taigi, pasirašote ir gaunate savo pilvuko klostę. Išeina riebalų skystis ir šiuo atveju kamieninės ląstelės izoliuotos neuronuose. Visa tai atlikta laboratorijoje. Manau, kad gana greitai jau ir pacientai bus gydomi jų pačių riebalų kamieninėmis ląstelėmis.
Prieš tai aš kalbėjau apie prietaisus, dramatiškai keičiančius gydymo būdą. Tai tik vienas iš pavyzdžių. Jis tragiškas. Mes bendradarbiaujame su kolegomis iš JAV armijos Chirurginių tyrimų instituto, kurie išgydė jau 11000 karių, grįžusių iš Irako. Daug šių pacientų kritiškai nudegę.
Jeigu kas nors ir mokoma apie nudegimus, tai tik tai, kad neaišku, kaip juos gydyti. Viskas, kas daroma gydant nudegimą, tai tik drėkinimo metodas. Kažką padarome štai čia ir tai transplantuojame ant žaizdos krašto bei stengiamės, kad šiedu susiderintų. Šiuo atveju sukurtas naujas, galimas nešioti bioreaktorius, kuris vėliau turėtų būti kliniškai testuojamas Jorgo Gerlacho ISR, Pitsburge. Šis bioreaktorius bus dedamas ant žaizdos. Tas prietaisas, kurį matote, purškia ląsteles. Ląstelės bus purškiamos šioje vietoje. Reaktorius tarnaus kaip aplinkos tręšėjas, tuo pačiu metu darydamas ir kitus dalykus, todėl vietoj to, kad drėkintume, mes pasėsime veją. Tai yra visai kitoks būdas.
Ką gi, mano 18 minučių baigėsi. Todėl leiskit man baigti pranešant geras naujienas, na gal ir šiek tiek blogų. Geroji - tai, kas šiandien atsitiko, yra labai naudingas darbas. Suprantamai su paveikslėliais tai pereiti. Tai be galo sudėtinga, kadangi ši tema iš įvairių disciplinų. Praktiškai kiekvienas mokslinio inžineringo ir klinikinės praktikos dalykas įtakojamas bandymo tai sukurti.
Daugybė vyriausybių ir regionų tai pripažino kaip naują būdą gydyti ligas. Japonų vyriausybė, ko gero, buvo pirmoji, kuri nusprendė į šią sritį investuoti pirmuosius 3 bilijonus, o vėliau ir dar 2. Tai ne sutapimas. Japonija pagal gyvenimo vidurkį yra seniausia valstybė žemėje. Jiems reikia dirbti, arba sveikatos sistema mirs. Todėl jie strategiškai daug investuoja į šią sritį. Tas pats ir su Europos Sąjunga. Tas pats ir su Kinija. Kinija ką tik įkūrė nacionalinį audinių inžinerijos centrą. Pirmaisiai metais biudžetas buvo 250 mln. JAV dolerių.
JAV, deja, yra kitaip... (Juokas) Ak, būtų gerai, jei Alas Goras taptų prezidentu realiam gyvenime. JAV požiūris iki šiol yra kitoks. Valstybės požiūris pagrinde yra skubinamų dalykų finansavimo paskirstymas. Tačiau strateginių investicijų ištirti ir susitelkti ties reikalingais dalykais, nebuvo.
Pabaigai pacituosiu, galbūt šiek tiek pigią labai žavaus žmogaus, NIH direktoriaus frazę. Aš ir Džėjus Vakantis iš Harvardo prieš keletą mėnesių kartu su juo ir dar keletu jo instituto direktorių vykome aplankyti NIH direktoriaus bei pabandyti jį įtikinti, kad laikas paimti bent mažą dalį iš 27,5 blj. dolerių, kuriuos jis ketino gauti kitais metais, ir strategiškai nukreipti juos, kad mes galėtume pagreitinti tempus ir šie dalykai greičiau pasiektų pacientus. Šio labai įtempto susitikimo pabaigoje NIH direktorius pasakė: "Jūsų vizijos yra didesnės už mūsų apetitą". Norėčiau užbaigti sakydamas, kad niekas nepakeis mūsų vizijų, bet kartu mes galime pakeisti jų apetitą. Ačiū
You can share this video by copying this HTML to your clipboard and pasting into your blog or web page. This video will play with subtitles.
You either have JavaScript turned off or have an old version of the Adobe Flash Player. To view this rating widget you
need to get the latest Flash player.
If your browser allows only "trusted sites" to execute Javascript, you should add the "googleapis.com" domain to your whitelist to allow our Flash detection to work properly.
Got an idea, question, or debate inspired by this talk? Start a TED Conversation.
Alanas Raselas studijuoja regeneratyvinę mediciną, pateikiančią naujų idėjų apie galimybę, esant ligai ir susižalojimui, paskatinti kūną atnaujinti save.
In the fight against disease, defect and injury, Alan Russell has a novel argument: Why not engineer new tissue and organs to replace sick ones? Full bio »
Translated into Lithuanian by Renata Stasiulionyte
Reviewed by Martynas Sklizmantas
Comments? Please email the translators above.
05:10 Posted: Aug 2007
Views 1,235,866 | Comments 90
22:45 Posted: Oct 2006
Views 1,364,309 | Comments 469
20:22 Posted: Jun 2008
Views 410,830 | Comments 78
Just follow the guidelines outlined under our Creative Commons license.
This comment will be attributed to . Not ? Sign Out.