A. J. Jacobs gyvenimo pagal Bibliją metai

Norėjau papasakoti, ką man patinka rašyti. Mėgstu pasinerti į savo temas. Nerti į jas ir pavirsti tarsi bandomuoju triušiu. Gyvenimas man -- eksperimentų seka.

Aš dirbu Esquire žurnale, ir prieš porą metų parašiau straipsnį "Mano deleguotas gyvenimas". Pasisamdžiau Bangalorėje, Indijoje, grupę žmonių, kurie už mane gyventų mano gyvenimą. Taigi, jie atrašinėjo į mano elektroninius laiškus. Kėlė už mane telefono ragelį. Ginčijosi už mane su žmona, skaitė sūnui pasakas prieš miegą. Tai buvo geriausias mano gyvenimo mėnuo, nes aš sau tiesiog skaičiau knygas ir žiūrėjau filmus. Tai buvo nuostabi patirtis.

Neseniai, parašiau Esquire straipsnį apie radikalų sąžiningumą. Tai toks judėjimas, pradėtas psichologo Virdžinijoje, kuris sako, kad niekada niekada negalima meluoti, nebent lošiant pokerį ar golfą. Maža to, visa tai, ką galvoji, privalai pasakyti garsiai. Nutariau tai išbandyti mėnesį. Tai buvo blogiausias mano gyvenimo mėnuo. (Juokas) Šito visiškai jums nerekomenduoju. Kad geriau įsivaizduotumėte tą patyrimą, straipsnis vadinosi "Laikau jus stora". (Juokas) Taigi buvo nelengva.

Mano priešpaskutinė knyga vadinosi "Visažinis", apie metus, kuriuos praleidau skaitydamas Encyclopedia Britannica nuo A iki Z, bandydamas išmokti viską pasaulyje. Tiksliau, nuo A-ak (Rytų Azijos muzikos rūšis) iki Zwyiec, kas yra -- ne, nenoriu jums išduoti pabaigos. (Juokas) Tai netikėta pabaiga, kaip O. Henrio romane, nenoriu sugadinti. Šiaip ar taip, man labai patiko, nes patikrinau, kiek informacijos gali sugerti vieno žmogaus smegenys. Tiesa, Kevinas Kelly ką tik sakė, jog atsiminti nieko nereikia. Galima tiesiog paieškoti Google. Taigi turbūt iššvaisčiau laiką veltui.

Man labai patiko šie eksperimentai, bet manau, jog pats prasmingiausias, pakeitęs mano gyvenimą eksperimentas buvo paskutinysis, kai praleidau metus bandydamas laikytis visų Biblijos taisyklių -- "Gyvenimo pagal Bibliją metai". Pradėjau jį dėl dviejų priežasčių. Pirma, aš užaugau be jokio tikėjimo. Knygoje rašiau, jog esu tiek pat žydas, kiek Olive Garden -- italų restoranas. (Juokas) Taigi, nelabai. Bet aš vis labiau pradėjau domėtis religija. Manau, tai lemtingas mūsų laikų klausimas, ar vienas svarbiausių. Turiu sūnų. Noriu žinoti, ko jį mokyti. Taigi nutariau išbandyti gyvenimą pagal Bibliją.

Antroji šio bandymo priežastis buvo ta, jog mane neramina fundamentalizmo plitimas, religinis fundamentalizmas, ir žmonės, kurie sako, jog traktuoja Bibliją pažodžiui, o pagal kai kurias apklausas taip sako net 45 ar 50 procentų amerikiečių. Pagalvojau, o jei tikrai supratus Bibliją pažodžiui? Nutariau priimti logišką išvadą ir traktuoti visą Bibliją pažodžiui, nieko nepraleisdamas.

Pirmiausia surinkau krūvą Biblijos leidimų. Turėjau krikščioniškų Biblijų. Turėjau žydiškų Biblijų. Draugas man atsiuntė vadinamą hip-hopo Bibliją, kur 23-oji Psalmė skamba kaip "Viešpats yra kietas", o ne "Viešpats yra mano Ganytojas".

Tada perskaičiau kelias versijas ir surašiau visus įstatymus iki vieno. Tai buvo ilgas sąrašas -- daugiau nei 700 taisyklių. Pradedant garsiosiomis, kurias buvau girdėjęs -- 10 Dievo Įsakymų, mylėk savo artimą, būk vaisingas ir dauginkis. Norėjau jų laikytis. O aš savo projektus vertinu itin rimtai, per tuos metus man gimė dvynukai, tad mano požiūris tikrai rimtas.

Bet aš norėjau laikytis ir šimtų neaiškių ir paslaptingų Biblijoje esančių įstatymų. Kunigų knygoje yra įsakymas -- "Negali nusiskusti barzdos kraštų". Nežinojau, kur tie kraštai, tad užsiauginau visą barzdą, ir štai kaip ji atrodė pabaigoje. Žinoma, nemažai teko bendrauti su oro uostų saugumiečiais. (Juokas) Paskutinius du mėnesius žmona manęs nebučiavo. Taigi, buvo tikrai nelengva.

Biblija draudžia nešioti maišyto pluošto drabužius, taigi pagalvojau: "Keista, bet pabandysiu". Nežinai, kol neišbandai. Atsikračiau visų pusiau sintetinių marškinėlių. Biblijoje parašyta, kad jei mušasi du vyrai, ir vieno iš jų žmona griebia kitą už sėklidžių, jai reikia nukirsti ranką. Norėjau laikytis šitos taisyklės. (Juokas) Tai padariau automatiškai: nesimušiau su vyru, kurio žmona stovėjo šalia ir atrodė turinti stiprius pirštus. (Juokas) O, štai dar viena barzdos nuotrauka.

Taigi metai buvo neįtikėtini, jie buvo labai sudėtingi ir pakeitė mano gyvenimą. Sunkiausios buvo dvi įstatymų rūšys. Pirmoji -- vengti mažųjų kasdienių nuodėmių. Žinot, galėjau nugyventi metus nežudydamas, bet metus neliežuvauti, nepavydėti, nemeluoti -- aš juk gyvenu Niujorke ir esu žurnalistas, taigi tai užėmė 75-80 procentų mano dienos.

Tiesa, buvo įdomu, man pavyko pasistūmėti, nes negalėjau patikėti, kiek mano elgesys įtakojo mano mintis. Tai buvo viena didžiausių tų metų pamokų, kad aš beveik apsimečiau geresniu žmogumi, ir tapau truputį geresniu žmogumi. Visada maniau, "Pakeisi savo mąstymą, pasikeis ir elgesys", bet dažnai nutinka atvirkščiai. Pakeiti savo elgesį ir tuo pačiu keiti ir mąstymą. Taigi, žinote, jei norite labiau užjausti kitus, lankykite pacientus ligoninėje, ir išmoksite užjausti. Paaukoję pinigų geram tikslui, jaučiate emocinį ryšį su tuo dalyku. Taigi iš tiesų patyriau kognityvinę psichologiją -- žinote, kognityvinį disonansą. Biblijoje tikrai rašoma apie kognityvinę psichologiją, kad ir labai primityvią. Patarlių knyga sako -- kas šypsosi, tampa laimingesnis, ir mes žinome, kad tai tiesa.

Antroji sudėtingų įstatymų rūšis buvo tie įstatymai, kurie kiek problematiški 21-ojo amžiaus Amerikoje. Ryškiausias pavyzdys -- svetimautojų užmėtymas akmenimis. (Juokas) Bet tai svarbi Biblijos dalis, taigi turėjau su ja susidoroti. Man pavyko užmėtyti akmenimis vieną svetimautoją. Tai įvyko taip -- buvau parke, apsirengęs bibliniais rūbais -- sandalais ir balta palaidine -- nes kaip sakiau, išorė veikia vidų. Norėjau pažiūrėti, kaip tokia apranga paveiks mano mąstymą. Ir štai priėjo toks vyras ir sako, "Kodėl jūs šitaip apsirengęs?" Paaiškinau jam savo projektą, o jis sako "Na, aš svetimautojas, tai dabar užmėtysite mane?" Aš sakau: "Būtų nuostabu!" (Juokas) Išsitraukiau iš kišenės saują akmenukų, kuriuos ilgai nešiojausi su savimi, laukdamas tokios progos -- na, tai buvo žvirgždas -- bet jis man juos griebė iš rankos. Jis buvo pagyvenęs, žinokit, virš 70 metų. Bet vis tiek svetimautojas, ir gana įpykęs. Jis griebė akmenukus man iš rankos ir sviedė man į veidą, todėl pasijutau, kad galiu atsakyti "akis už akį" ir mesti akmenuką atgal.

Tokia buvo mano užmėtymo akmenim patirtis, kuri leido rimčiau pasikalbėti apie tokius svarbius dalykus. Kaip gali Biblija būti tokia barbariška vienur ir tokia išmintinga kitur? Kaip mums vertinti Bibliją? Ar kaip atitinkančią pirminį sumanymą, tokią teisišką Biblijos versiją? Kaip Biblija buvo parašyta? Beje, čia susirinkę technologijų mėgėjai, o aš knygoje rašiau, kad Biblija man primena Vikipediją, nes turi tiek autorių ir redaktorių per daugelį šimtmečių. Ji tarsi vystėsi. Tai nėra knyga, parašyta ir nuleista iš Dangaus.

Norėjau pabaigai papasakoti jums porą didžiųjų pamokų, kurias išsinešiau iš tų metų. Pirmoji: nesuprask Biblijos pažodžiui. Tai tapo visiškai akivaizdu labai anksti. Nes jei taip suprasi, elgsiesi kaip pamišėlis, mėtydamas akmenis, ar -- štai dar pavyzdys -- čia dar kitas -- kurį laiką aš buvau ganytojas. (Juokas) Nuostabiai raminantis užsiėmimas, rekomenduoju.

Bet norėjau pasakyti, Biblija draudžia liesti moteris tam tikromis mėnesio dienomis, ir maža to, negalima sėdėti ant kėdes po moters, sergančios mėnesinėmis. Mano žmoną tai labai papiktino, todėl ji pasėdėjo ant visų kėdžių mūsų bute, ir didžiąją metų dalį man teko stovėti, kol nusipirkau atskirą kėdę ir visur ją nešiojausi.

Dar susitikau su kreacionistais. Nuėjau į kreacionistų muziejų. Šitie žmonės supranta Bibiliją pažodiškiausiai. Buvo neįtikėtina -- jie visiškai nebuvo kvaili. Manau, jų IQ toks pat, kaip ir evoliucionistų. Tiesiog jie taip stipriai tiki šita pažodine Biblijos interpretacija, kad iškreipia visą informaciją pagal savo modelį. Tam jie turi labai įspūdingai išsisukinėti.

Bet turiu pasakyti, muziejus atima žadą. Jie tikrai puikiai pasidarbavo. Jei kada būsite Kentukyje, ten galite pamatyti filmą apie tvaną, o lubose yra purkštuvų, kurie tuo metu jus nupurkš vandeniu. Galvokite, ką tik norite apie kreacionizmą (aš manau, tai nesąmonė), bet jie šaunuoliai. (Juokas)

Dar viena pamoka: nepamiršk dėkoti. Tai didelė pamoka, nes aš meldžiausi padėkos maldas -- keista, būnant agnostiku. Bet dėkojau visą laiką, kasdien, ir mano požiūris ėmė keistis, pradėjau pastebėti tuos šimtus smulkmenų, kurios pavyksta kasdien, kurių nepastebėdavau, priimdavau kaip duotybę -- ir susitelkdavau ties trim ar keturiais dalykais, kurie nepavykdavo. Taigi, man tai yra raktas į laimę, prisiminti, kad pakeliui čia automobilis neapsivertė, o aš nenugriuvau nuo laiptų. Nuostabus dalykas.

Trečia: būk nuolankus. Tai buvo netikėta -- aš pradėjau metus kaip agnostikas, o į pabaigą tapau mano draugo vadinamu nuolankiu agnostiku, kas man labai patinka. Bandau pradėti tokį judėjimą. Jei kas norėtų prisijungti, pagrindinė mintis tokia: yra Dievas ar ne, yra kažkas gražaus ir svarbaus šventumo idėjoje, ir idėjoje, kad mūsų ritualai gali būti šventi. Šabas gali būti šventas. Vienas geriausių dalykų man per metus buvo laikytis šabo, nes esu darboholikas, tai ta viena diena, kai negalima dirbti, tikrai pakeitė mano gyvenimą. Tai štai, šventumas nepriklausomai nuo Dievo buvimo.

Netikėk stereotipais. Tai supratau praleidęs daug laiko su religinėmis bendruomenėmis visoje Amerikoje, norėjau, kad tai būtų daugiau nei tik mano paties kelionė. Norėjau, kad tai būtų apie tikėjimą Amerikoje. Tai leidau laiką su evangelikais, chasidais ir amišais. Labai didžiuojuosi, nes manau, kad esu vienintelis žmogus Amerikoje, nusibodęs Jehovos liudytojui kalbomis apie Bibliją. (Juokas) Po trijų su puse valandų jis pažvelgė į laikrodį ir pasakė, "Man reikia eiti". (Juokas) O, labai ačiū. Ačiū. Būkite palaiminti.

Bet buvo labai įdomu, nes aš turėjau nusistatymų dėl, pavyzdžiui, krikščionių evangelikų, o paaiškėjo, kad tai toks platus ir įvairus judėjimas, jog sunku ką nors apibendrinti. Susitikau su tokiais Raudonųjų Raidžių Krikščionimis, kuriems rūpi raudoni žodžiai Biblijoje, tai tie, kuriuos ištarė Jėzus -- senose Biblijose taip spausdino. Jie teigia, kad Jėzus niekada nekalbėjo apie homoseksualumą. Jie turi lankstinuką, kuris vadinasi "Štai ką Jėzus sakė apie homoseksualumą", atverti jį, o jis tuščias. Jie sako, kad Jėzus daug kalbėjo apie pagalbą atstumtiesiems, pagalbą vargšams. Tai mane labai įkvėpė. Rekomenduoju Jim Wallace ir Tony Campolo. Jie įkvepiantys lyderiai, nors aš nesutinku su didžiąja dalimi jų teiginių.

Toliau: neatmesk iracionalaus. Tai buvo netikėta, nes augdamas aš žvelgiau į pasaulį moksliškai, todėl mane nustebino, kiek daug mano gyvenime veikia iracionalių jėgų. Pasirodo, jei jos nekenksmingos, jų neverta visiškai atmesti. Supratau -- aš mąsčiau, darydamas visus tuos biblinius ritualus, atskirdamas vilną nuo lino, klausiau tikinčių žmonių "Kodėl Biblija mums liepia tai daryti? Kodėl Dievui tai rūpi?" O jie atsakė, "Mes nežinome, tai tiesiog ritualai, kurie mums suteikia reikšmės." Aš sakiau, "Bet juk tai nesąmonė." O jie atsakė, "Betgi tu pats per gimtadienį užpūti žvakutes ant torto. Jei atvyktų marsietis pasižiūrėti, pamatytų vieną pučiant ugnį ant torto, o kitą vengiant maišytų medžiagų, ar jis sakytų, "Na, šitą suprantu, bet anas daro nesąmones?" Taigi ne, manau, kad ritualai iš prigimties iracionalūs. Tad esmė -- pasirinkti teisingus ritualus, nekenksmingus -- bet pačių ritualų nereikia visiškai atmesti.

Ir pagaliau, išmokau, jog reikia atsirinkti. Tai suvokiau, nes pabandžiau laikytis ištisos Biblijos. Ir man absoliučiai nepavyko. Nes tai neįmanoma. Reikia atsirinkti, ir tas, kas laikosi Biblijos tikrai atsirenka. Esmė -- atsirinkti tinkamas dalis. Yra toks pasakymas "valgyklos religija", kurį fundamentalistai vartoja niekinamai, sako, "Tavo religija -- kaip valgykla, renkiesi, kas patinka." Bet aš klausiu -- kas blogo valgykloje? Esu labai skaniai valgęs valgyklose. Esu ragavęs ir pasišlykštėtinų patiekalų. Taigi reikia atsirinkti Biblijos dalis apie užuojautą, apie toleranciją, apie meilę artimui, o ne apie tai, kad homoseksualumas -- nuodėmė, ar apie netoleranciją ar prievartą, nors tokių dalių irgi pilna Biblijoje. Taigi jei šioje knygoje norime atrasti prasmę, teks įsigilinti į ją ir pasigalynėti su ja.

Norėjau dar porą parodyti pabaigoje. Štai aš skaitau Bibliją. Šitaip stabdžiausi taksi. (Juokas) Rimtai, tai veikė -- o taip, šitą avį išsinuomojau, ryte teko grąžinti, bet parą tarnavo gerai. Taigi dėkui, kad pasikvietėte kalbėti.